Vasara be apsinuodijimų, perkaitimų ir nudegimų

Vasara – gražiausias metų laikas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis išsiilgta saule, šiluma, gaiviais vandens purslais. Apmaudu, kai šiuos džiaugsmus apkartina ligos. Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė pataria, kaip apsisaugoti nuo dažniausiai vasarą pasitaikančių sveikatos negalavimų ir ką daryti, jei jų vis dėlto nepavyktų išvengti.

Gamtoje dažnai apsikrečiama bakterinėmis žarnyno ligomis. Kaip jų išvengti?

Pagrindinės žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės yra švarios rankos, švari aplinka ir higieninių reikalavimų laikymasis. Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jeigu ten, kur vykstate, nebus šaldytuvo, geriamo vandens. Visuomet saugiau rinktis negreitai gendančius produktus: vaisius, daržoves, kietus sūrius, konservuotus arba džiovintus mėsos gaminius, grūdų, duonos gaminius, riešutus, trapučius ir stalo ar mineralinį vandenį. Transportuojamus produktus derėtų laikyti šaltkrepšyje, o visus greitai gendančius maisto produktus – šaldytuve. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandeniu – maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį. Svarbu saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, reikia stengtis, kad vandens nepatektų į burną.

Jeigu maistu plintančios infekcinės ligos vis dėlto nepavyko išvengti, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Pasiilgę saulės, vasarą neatsispiriame pagundai pasilepinti jos teikiamas malonumais. Kaip išvengti perkaitimo ir saulės smūgio? Kokią pirmąją pagalbą suteikti perkaitusiam?

Norint išvengti perkaitimo ar saulės smūgio, saulės spinduliais reikia lepintis saikingai. Organizmo būsena, kai sutrinka jo temperatūros reguliavimo sistema, yra labai pavojinga. Perkaisti galima esant aukštai oro temperatūrai, intensyviems saulės spinduliams, didelei santykinei oro drėgmei, mažam oro srauto judėjimui, būnant ilgai nevėdinamoje patalpoje, karštą dieną daug judant ir geriant nepakankamai vandens.

Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti. Lengvai perkaitusiam pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens gėrimas. Jei būklė sunkesnė, nukentėjusįjį reikia paguldyti pavėsyje ar vėsioje vietoje, apkloti vandeniu sudrėkinta antklode ar paklode ir nuolat jas drėkinti. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę ar paklodę pakeisti sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus. Jei nukentėjusysis be sąmonės, reikia paguldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti ir skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti šių smegenų funkcija, žmogus gali net mirti nuo jų paburkimo (edemos). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu. Saulės smūgiui būdingi šie simptomai: galvos skausmas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, pirmiausia iš karštos aplinkos jį reikia nuvesti į pavėsį ar į vėsią vietą, paguldyti arba pasodinti, atsagstyti ir palaisvinti drabužius. Veidą reikia apipurkšti vėsiu vandeniu, ant galvos uždėti šaltą kompresą, duoti atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, rekomenduojama duoti gerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinų sultimis). Jei nukentėjusysis be sąmonės, reikia paguldyti jį ant šono, vėdinti ir skubiau kviesti greitąją pagalbą.

Norint išvengti šilumos ar saulės smūgio, ilgesnį laiką būnant karštoje aplinkoje ar saulėje, būtina vartoti daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.

Patartina valgyti daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių, vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Rekomenduojama dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamiršti galvos apdangalo. Karštą dieną sunkius fizinius darbus reikėtų dirbti  ryte arba vakare.

Vasarą dažni ne tik perkaitimai, bet ir nudegimai saulėje. Kaip degintis saugiai ir ką daryti per stipriai nudegus?

Švelnus įdegis suteikia odai sveiko spindesio, todėl, atėjus vasarai, kiekvienas skuba pasimėgauti saulės voniomis. Tačiau besaikis ir neatsakingas deginimasis saulėje yra labai kenksmingas odai.

Kad neprisidarytumėte bėdos, degindamiesi visada naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kurio apsaugos lygis (SPF) ne mažesnis kaip 15. Gausiai išsitepkite kremu bent 30 minučių prieš deginimąsi, kad oda spėtų sugerti kremą. Leiskite savo odai priprasti prie saulės – pirmais kartais jūsų deginimosi saulėje trukmė neturėtų viršyti 10–15 minučių. Vėliau pamažu didinkite buvimo saulėje laiką. Mėgautis saulės spinduliais geriausia iki 12 arba po 16 valandos. Nepamirškite, kad net debesuotą dieną UV spinduliai daro gan stiprų poveikį jūsų odai. Degindamiesi keiskite kūno padėtį kas 30 minučių ir gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos. Būtinai dėvėkite saulės akinius, kad žalingi saulės spinduliai nepažeistų jūsų akies tinklainės. Pasimėgavę saule, būtinai pasitepkite drėkinamosiomis priemonėmis, jos padės odai atvėsti ir atkurs  drėgmės balansą odos ląstelėse.

Jei vis dėlto nudegimo nepavyko  išvengti, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą paraudusiai ir karščiuojančiai odai. Skausmui mažinti, nudegusias vietas kas 2–3 val. rekomenduojama vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytais vatos tamponais ar medžiagos skiautėmis, rankšluosčiu) ar tiesiog nusimaudyti drungname 26–28 °C vandenyje. Po prausimosi patariama odos nešluostyti, leisti nudžiūti – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkite drėkinamuoju kremu. Taip pat patartina gerti daug skysčių (negazuotų gėrimų ar sulčių), valgyti daug vaisių ir daržovių, kurie turi didelį kiekį vitaminų antioksidantų. Šie vitaminai neutralizuoja išsiskyrusius laisvuosius radikalus.

Vaistinėse parduodami specialūs šaldomieji purškikliai, niežulį slopinantys geliai su kalaminu ar priešalerginiai vaistai. Nepakeliamam skausmui sumažinti galima išgerti paracetamolio ar aspirino.
Jei nudegimas labai stiprus ar apima didelį plotą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Rekomenduojamas vaistinėlės turinys poilsiaujantiems:

• vaistai nuo karščiavimo;
• vaistai nuo viduriavimo, pykinimo;
• vaistai nuo skausmo, uždegimo;
• vaistai nuo alergijos;
• termometras, tvarsčiai, pleistras;
• antiseptikas žaizdoms;
• apsauginės priemonės nuo saulės ir po deginimosi;
• priemonės nuo vabzdžių;
• nuolat vartojami vaistai (dėl lėtinių ligų).