Gerklės vėžys

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų gerklės vėžio atvejų. Apibendrinus daugelio mokslininkų atliktų tyrimų duomenis, nustatyta, jog penkis ir daugiau metų po gerklės vėžio gydymo išgyvena net 90 proc. I ir II stadijos ligonių, 70 proc. III stadijos ligonių ir 25 proc. sergančiųjų IV stadijos vėžiu. Gerklės vėžio gydymo rezultatai yra palyginti geresni, nei kitų lokalizacijų – plaučių, skrandžio, žarnyno ar kt.

Tikslios gerklų vėžio išvystymo priežastys nėra žinomos, tačiau svarbiausiais rizikos veiksniais laikomi tabako rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Nemažos įtakos susirgimui šia liga taip pat turi žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, netinkama mityba, skrandžio rūgšties refliuksas ir vėžiui palanki paciento šeimos ligų istorija. Jei asmuo yra veikiamas šių rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, jog jam būtinai išsivystys minėta liga, tačiau susirgimo rizika yra padidėjusi.

Teigiama, kad gerklės vėžys retai išsivysto jaunesniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, o daugiausia šia liga susergama laikotarpiu tarp 60-70 metų amžiaus. Vyrai gerklų vėžiu serga 5 kartus dažniau nei moterys.

Ligos simptomai

Dažniausiai simptomai susiję su tuo, kurioje gerklų vietoje yra vėžys. Daugeliu atvejų jis prasideda ar yra arti kurios nors balso stygos. Galimi simptomai:

• pakitęs, prikimęs ar užkimęs balsas;
• kakle apčiuopiami padidėję limfmazgiai ar jų konglomeratai;
• pasunkėja rijimo procesas, gali skaudėti gerklaryklę kramtant arba ryjant maistą;
• gali varginti nuolatinis ūmus ausies skausmas;
• dėl kvėpavimo obstrukcijos naviku darosi sunku kvėpuoti.

Balso prikimimas gali būti laikomas ankstyvuoju vėžio simptomu. Jei balsas prikimęs daugiau nei 3 savaites, būtina kreiptis į gydytoją, kuris galėtų nustatyti negalavimo priežastį. Rečiau pirminiais simptomais būna mazgai kakle ar gerklės patinimas, skausmingas, pasunkėjęs rijimas. Jie paprastai pasireiškia pirmieji, kai vėžys prasideda gerklų srityje, kuri nėra arti balso stygų.

Diagnostika

Įvykdžius pirminę paciento apžiūrą, patikrinus ar nėra padidėjusių limfmazgių, naudojant nazofibroendoskopą atliekama netiesioginė transnazalinė (per nosį) laringoskopija. Tai vienas svarbiausių tyrimų siekiant nustatyti ar gerklose yra navikas, įvertinti jo vietą bei dydį. Naudojama įranga leidžia apžiūrėti gerklas iš vidaus. Procedūros metu gydytojas pacientui per nosies landą nosiarykle žemyn iki gerklaryklės ir gerklų stumia ploną, lankstų, vamzdelio formos instrumentą, vadinamą nazofibroendoskopu. Žemyn stumiamo prietaiso viršūnėje yra šviesos šaltinis, kuris gerai apšviečia tiriamas struktūras. Kitame instrumento gale yra optinė stebėjimo sistema, padedanti gydytojui apžiūrėti visas struktūras iš vidaus, kurias savo kelyje apšviečia stumiamas šviesos šaltinis. Jei prietaisas sujungtas su videokamera bei specialia kompiuterine sistema, tuomet padidinti, geros kokybės gerklų bei kitų struktūrų vaizdai matomi kompiuterio ekrane.

Ši procedūra pacientui gali būti nelabai maloni, bet ji trunka vos kelias minutes. Tam jog audiniai būtų mažiau dirginami bei taptų nejautrūs, paprastai prieš procedūrą į paciento burną papurškiama paviršinę gleivinių nejautrą sukeliančių vaistų.

Tiesioginė laringoskopija atliekama, kai gydytojas, aptikęs įtartinų pokyčių gerklose, siekia atlikti gerklų biopsiją arba negalėjo pakankamai gerai apžiūrėti bei įvertinti naviko apimties ankstesnio tyrimo metu. Procedūra atliekama operacinėje, bendros nejautros sąlygomis. Naudodamasis laringoskopu gydytojas apžiūri gerklas, pakelia antgerklį bei specialiomis žnyplėmis paima medžiagos iš įtartinos gerklų vietos. Paimta medžiaga išsiunčiama į patologijos tyrimų laboratoriją siekiant ištirti, ar joje yra vėžio ląstelių. Tokiu būdu patvirtinama arba paneigiama gerklės vėžio diagnozė.

Gydymas

Gerklės vėžys dažnai gali būti sėkmingai išgydomas, ypač jei nustatytas ankstyvoje susirgimo stadijoje. Nors naviko pašalinimas yra svarbiausias gydymo tikslas, vėžio pažeisto organo funkcijos išsaugojimas taip pat yra labai svarbus aspektas. Planuojant gydymą apsvarstoma, kaip jis paveiks paciento gyvenimo kokybę, kaip pacientas jausis, atrodys, kalbės, valgys, kvėpuos. Gerklės vėžys bei jo gydymas gali reikšmingai paveikti minėtas funkcijas, todėl gydytojų sprendimai visuomet rūpestingai apgalvojami.

Dažniausi gydymo metodai, kuriais gydomas gerklės vėžys – chirurginis, spindulinis (radioterapija), chemoterapija. Priklausomai nuo konkrečios klinikinės situacijos, gali būti taikomas tik kuris nors vienas gydymo būdas arba kiti, juos derinant tarpusavyje. Pavyzdžiui, chemoterapija gali būti panaudojama derinant ją su spinduliniu gydymu – taip siekiama padidinti naviko sunaikinimo galimybę.

Gerklų pašalinimo operacija vadinama laringektomija. Pašalinus gerklas, trachėja yra prisiuvama prie priekinės kaklo dalies odos taip, jog jos spindis atsivertų į išorę. Tokiu būdu suformuojama tracheostoma – kvėpuojamoji anga. Taigi, po gerklų pašalinimo operacijos pacientas kvėpuoja ne per nosį ar burną, o pro tracheostomą. Ligonio gydymą perima logopedas. Ligonis mokomas kalbėti stemplės oro pagalba.

Profilaktika

Siekiant sumažinti riziką susirgti gerklės vėžiu būtina tausoti savo sveikatą – riboti tabako bei alkoholio vartojimą. Tai pat labai svarbu atkreipti dėmesį į ligos simptomus, kurie galėtų padėti vėžį aptikti kuo anksčiau. Šiam tiksluireikalinga nuolatinė profilaktinė sveikatos patikra.