Kojų tinimas gali perspėti apie rimtas ligas

Dažniausiai kojos ir pėdos tinsta karštomis dienomis, dėl ilgo sėdėjimo, judėjimo trūkumo ar nepatogios avalynės. „Jei kojos ištino dėl to, kad vartojote daugiau skysčių, daug laiko praleidote automobilyje ar lėktuve nuleistomis kojomis, jeigu tinimas yra laikinas ir pasitaiko retai, dėl to nereikėtų nerimauti. Tačiau, jei tinimas kartojasi dažnai arba ilgai nepraeina, tikėtina, kad tai yra liga, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytojus ir nustatyti tikslias šios problemos priežastis“, – sako medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis.

Pasak jo, kojų tinimo priežastys gali būti įvairios – širdies problemos, inkstų, sąnarių, sisteminės ligos. Tačiau dažniausia tinimo priežastis yra venų ligos: lėtinis venų nepakankamumas, venų varikozė ir kitos.

Paklaustas, kodėl vieni žmonės serga venų ligomis, o kiti ne, gydytojas paaiškina, kad venų varikozė išsivysto sutrikus veninių vožtuvėlių funkcijai, ir daugeliu atveju tai nulemia genetika. Kai kurie mūsų gimsta su silpnesniais vožtuvėliais ir ilgainiui dėl kažkokių priežasčių – nėštumo, stovimo darbo ir kitų veiksnių, kuriuos stiprus vožtuvas atlaikytų, silpnesnis veninis vožtuvėlis sutrinka ir kraujas pilnavertiškai nenuteka iš kojos.

Iš pradžių kelianti tik estetinių rūpesčių dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų varikozė vėliau gali tapti rimta sveikatos problema ir negydoma grėsti rimtomis komplikacijomis.

Suprastėjus venų vožtuvėlių veiklai, aukštyn išstumiamas ne visas kraujas ir dalis jo grįžta. Venose padidėja kraujo spaudimas, dėl kurio vožtuvėliai dar labiau pažeidžiami. Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir anksčiau nepažeisti vožtuvai. Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, atsiranda blauzdos audinių pakitimai – susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka, ir atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės rizika.

Remiantis statistika, jei bent vienas iš tėvų sirgo venų varikoze arba lėtiniu venų nepakankamumu, tikimybė paveldėti šią ligą mergaitėms yra 60 proc., berniukams – 40 proc.

 „Pirmieji venų varikozės požymiai – tai greitesnis kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Dėl šių simptomų reikėtų sunerimti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgą, nes vėlesnėse ligos stadijose, laiku nepradėjus gydyti, gresia jau minėtos komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai“, – perspėja patyręs specialistas.

Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai, netgi nejaučiant ryškių venų kraujotakos sutrikimo požymių. Esant kad ir vos pastebimiems ligos simptomams, galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones ir taip išvengti ligos progresavimo.

Kraujagyslių chirurgo konsultacijos metu išklausomi paciento skundai, išsiaiškinami paveldimumo aspektai ir atliekamas ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas pasaulyje pripažįstamas auksiniu standartu venų varikozės diagnostikoje. Jis padeda nustatyti venų kraujo tėkmės pasikeitimo mastą ir sudaryti efektyviausią gydymo planą. Jei atlikus tyrimą paaiškėja, kad su kraujagyslėmis bėdų nėra, gydytojas pagal gretutinius simptomus rekomenduoja pacientui į kokius specialistus kreiptis toliau.

Pasak lazerinių kojų venų operacijų Lietuvoje pradininko, medicinos centro „Northway“ gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. Rolando Dagilaičio, nors vis dar dažnas klaidingas įsitikinimas, kad venų varikozė gydoma atliekant traumuojančią operaciją, šiuolaikiniai gydymo būdai ir medicinos technologijos padeda greitai ir lengvai atsikratyti nemalonių simptomų, visiškai nesutrikdant darbingumo bei įprasto gyvenimo ritmo.

Pradinėse stadijose liga gydoma medikamentais ir kompresine terapija. Ligai progresuojant, gali būti taikoma skleroterapija arba endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip lazeris, radiochirurgija ar bioklijai.

„Medicina tobulėja, tobulėja ir medicininė įranga. Šiuo metu jau atliekamos kojų venų operacijas kombinuojant trečios kartos lazerį ir naujausią daugiažiedį šviesolaidį. Ši kombinacija neabejotinai garantuoja efektyviausią ir saugiausią venų varikozės gydymą, maksimaliai sumažinant šalutinio poveikio ir komplikacijų pavojų“, – teigia daugiau nei 4000 sėkmingų lazerinių venų operacijų atlikęs venų ligų ekspertas.

„Po tausojančios operacijos pacientas iškart gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą“, – teigia gydytojas ir primena, kad nors baimindamiesi operacijos pacientai dažnai neskuba kreiptis į gydytojus, norint išvengti ligai progresuojant atsirandančių komplikacijų, susidūrus su venų varikoze į simptomus reikėtų reaguoti nedelsiant.

R. Dagilaitis teigia, kad įvairios profilaktikos priemonės varikozės neišgydys – jos gali laikinai pagerinti savijautą, tačiau nepakeis genetikos ir nesustiprins vožtuvėlių.

„Tačiau poodinių venų varikozė atsiranda ne tik dėl paveldimumo – nemažą įtaką tam turi ir viršsvoris bei nepakankamas fizinis aktyvumas. Tad geriausios šios ligos profilaktikos priemonės – subalansuota mityba, reguliarus vaikščiojimas, bėgiojimas, kompresinių kojinių nešiojimas“, – baigdamas pokalbį primena chirurgas.