Dažniausiai pasitaikančios alergologinės ligos
Alergija maistui – tai nepageidaujama padidėjusio jautrumo reakcija į maistą, kurią sukelia imuniniai mechanizmai. Maisto alergenų spektras yra skirtingas įvairiose amžiaus grupėse. Kūdikiams būdingiausi alergenai – karvės pienas ir kiaušiniai, vaikams – kiaušiniai, pienas, riešutai, kviečiai, soja, žuvis, suaugusiems – daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis, vėžiagyviai, prieskoniai. Alergijos maistui požymiai gali būti įvairūs. Kūdikiams ir vaikams ji dažniausiai pasireiškia odos bėrimu ir virškinamojo trakto sutrikimais (vėmimu, viduriavimu.), rečiau – kvėpavimo organų pakenkimu. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažna alergijos maistui forma – atopinis dermatitas, o vyresniems vaikams ir suaugusiems – dilgėlinė, gerklų edema, anafilaksinis šokas.
Atopinis dermatitas (atopinė egzema) – tai lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys, barjerinės odos funkcijos sutrikimas, recidyvuojantis odos uždegimas ir sąsaja su kitomis alerginėmis ligomis. Ligą gali sukelti ar provokuoti maisto alergenai ir histaminą atpalaiduojančios medžiagos, buitiniai, epiderminiai, kontaktiniai alergenai, odos išsausėjimas bei dirgikliai, odos infekcijos, netinkamas klimatas, prakaitavimas, emocinė įtampa ir somatinės ligos.
Alerginis konjunktyvitas – tai alerginis akių junginės uždegimas, kuriam būdingas akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, akių vokų patinimas.
Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros ir nosies paburkimas. Jei alerginį rinitą sukelia tik žiedadulkės, jis gali būti vadinamas polinoze arba šienlige. Dažnai kartu būna ir akių junginės uždegimas. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų simptomų pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai mūsų šalyje yra šie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis.
Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti švokštimu, dusulio ir/ar kosulio priepuoliais. Astma gali būti alerginė (kurios kilmę ir eigą lemia alergenai) ir nealerginė (kai alergenų neįtariama arba nustatyti nepavyksta).
Alerginis kontaktinis dermatitas – tai alerginis odos uždegimas alergeno kontakto vietoje. Dažniausi kontaktiniai alergenai yra metalai (nikelis, chromas, kobaltas), kosmetika ir parfumerija, dezinfekuojamosios medžiagos, vaistai, lateksas ir kt.
Dilgėlinė – tai liga, pasireiškianti bėrimu pūkšlėmis ir odos niežėjimu. Dilgėlinę gali sukelti ir išprovokuoti maisto produktai ir jų priedai, vaistai, infekcijos, fiziniai veiksniai (šaltis, šiluma, spaudimas, vibracija, vanduo), vabzdžių įkandimai ir įgėlimai, psichologiniai veiksniai ir kt.