Kaip išvengti žarnyno ir maisto toksinių infekcijų?

Žarnyno ir maisto toksinės infekcijos

Vasara – gražiausias metų laikas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis išsiilgta saule, šiluma, gaiviais vandens purslais. Tačiau šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti? Apie tai kalbamės su „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojais.

Kas sukelia žarnyno ir maisto toksines infekcijas?

Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai.

Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų bei virusų.

Kaip bakterijos ir toksinai patenka į maistą, o su juo ir į mūsų organizmą?

Bakterijos į maistą gali patekti bet kuriame jo auginimo, laikymo, saugojimo ir ruošimo etape.

Labai aktuali problema – saugus produktų laikymas. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Kuo karštesnė diena, tuo greičiau maistas genda. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis. Maisto produktus būtina laikyti šaldytuve. Jei, pavyzdžiui, sriubą per naktį paliekame ant viryklės, tai kitą dieną joje bus begalė bakterijų. Dar viena didelė problema – produktų atšildymas. Sušaldytus produktus galima atšildyti tik šaldytuve ar specialiu režimu mikrobangų krosnelėje, bet jokiu būdu ne kambario temperatūroje. Atšildyti produktai per dvi valandas turi būti termiškai apdorojami.

Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas, nesilaikant higieninių reikalavimų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas.

Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Kokie būdingi šių infekcijų simptomai?

Žarnyno ir maisto toksinių infekcijų inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Liga prasideda galvos skausmais, karščiavimu, kaulu laužymu, t. y. į virusinį susirgimą panašiais simptomais. Vėliau ji pasireiškia intensyviu vėmimu ir viduriavimu.

Kaip gydytis susirgus?

Jeigu ligonis gali gerti, pirmiausia reikia gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu ligonis vemia, galima duoti jam burnoje laikyti ledo kubelį. Jeigu žmogus jaučiasi neblogai, galima gydytis namuose priemonėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse – probiotikais, vandenį sulaikančiais preparatais. Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sunerimti ir kreiptis į gydytojus būtina, jeigu yra šie ligos simptomai: kūno temperatūra didesnė nei 38°C, viduriavimas su krauju, dažnas ir gausus vėmimas bei viduriavimas, pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), liga tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Viena pagrindinių profilaktikos priemonių, mažinanti žarnyno ir maisto toksinės infekcijos plitimo riziką, yra rankų higiena. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Būtina nusiplauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ruošiant maistą ir jo ruošimo metu. Labai svarbu dažnai ir kruopščiai plauti ar valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jeigu ten, kur vykstate, nebus šaldytuvo, geriamo vandens. Reikėtų rinktis ilgai negendančius maisto produktus – šalto rūkymo mėsos gaminius, traškučius, sausainius be kreminio įdaro, kondensuotą arba labai aukšta temperatūra apdorotą pieną, vaisius, daržoves. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje – maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį, tuo labiau negalima vartoti neplautų vaisių ar daržovių. Svarbu saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.

Nepirkite maisto tose vietose, kur neužtikrintos saugios maisto tvarkymo sąlygos, venkite užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais. Svečiose šalyse gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį ir maistą, venkite nepažįstamų produktų. Prieš vartodami produktus, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą.