Žmogaus kūno raumenys

Žmogaus kūną sudaro įvairios raumenų grupės. Raumenims turėtume būti dėkingi už tai, kad galime kvėpuoti, judėti, kramtyti, matyti, kalbėti, juoktis, verkti bei daryti daugybę kitų dalykų. Plačiau apie raumenis kalbamės su medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūte.

Kas yra raumenys?

Judėjimas – tai pagrindinė gyvų organizmų savybė, o raumenims priklauso pagrindinis vaidmuo. Judesys, nepriklausomai nuo jo amplitudės, yra viena būdingiausių organizmo funkcijų ir vyksta raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo dėka. Raumenys sudaro apie 40% vyrų kūno masės ir 23% moterų kūno masės. Jeigu raumenis vertinti kaip vieningą visumą – jie yra pats didžiausias darinys iš visų vidaus organų. Būtų neįmanoma kažką padaryti be mūsų raumeų. Absoliučiai viskas, kas suvokiama protu yra išreikšta raumenų judėjimu. Bet koks kūno judesys įvyksta dėl nervinių impulsų sklidimo ir jų perdavimo į raumeninę skaidulą. Kartu su nervų sistema raumenys sunaudoja daugiausia kūno energijos, nes atlieka mechaninį darbą. 

Net 70 – 80 proc. raumens masės sudaro vanduo, 17 – 20- proc. – baltymai, 3 – 4 proc. – kitos medžiagos.
Didžiausias raumuo yra platusis nugaros raumuo, stipriausias – kramtymo arba žandikaulio raumuo, o aktyviausi raumenys – akių raumenys.

Kokie raumenų tipai?

Kiekvienas sveikas žmogus turi iki 850 raumenų, tačiau daugelis žmonių, galvodami apie raumenis, galvoja tik apie tuos, kuriuos galima matyti. Pavyzdžiui, daugelis mūsų tikrai žino rankose turintys bicepsus. 

Skiriami trys raumenų tipai: skersaruožiai raumenys, lygieji raumenys ir širdies skersaruožiai raumenys. Skirtingų raumenų tipų raumenys atlieka skirtingas funkcijas: skersaruožiai raumenys yra susiję su aktyviu žmogaus judėjimu ir priklauso nuo žmogaus valios. Tai raumenys, kuriuos galime matyti ir jausti. Kultūristai, stengdamiesi padidinti raumenų masę, treniruoja būtent šiuos raumenis. Visi kūno raumenys dirba poromis. Raumenys, kurie susitraukdami atlieka tos pačios krypties judesius, vadinami sinergistais, atliekantys priešingos krypties judesius – antagonistais. Raumenų darbą lemia suderinta sinergistų ir antagonistų veikla, kurią reguliuoja nervų sistema. Skersaruožiai raumenys judinami valingai, smegenims sąmoningai duodant signalą. Šie signalai perduodami somatiniais nervais. Skersaruožiai raumenys pritvirtinti prie įvairių griaučių vietų ir dėl to žmogus gali judėti.

Lygieji raumenys susitraukdami padeda atlikti žmogaus „vidines“ funkcijas, tokias kaip virškinimą, kvėpavimą, šalinimą ir t. t. Lygieji raumenys atlieka įvairių vidaus organų judesius ir yra išsidėstę daugiausia tų organų sienelėse, taip pat kraujagyslių sienelėse. Šių raumenų veikla nuo žmogaus valios nepriklauso. Lygieji raumenys juda nevalingai, paklusdami automatiniams impulsams, kylantiems iš centrinės nervų sistemos ir siunčiamiems per vegetacinę nervų sistemą, sąmoningai apie tai nemąstant. Lygiųjų raumenų yra vidaus organų – kraujagyslių, žarnyno, bronchų ir kt. – sienelėse, odoje ir akyse. 

Širdies raumens funkcija nuo žmogaus valios beveik nepriklauso. Širdies raumuo yra tik širdyje, svarbiausios jo sąvybės – ištvermė ir nuoseklumas. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.

Kokios raumenų funkcijos?

Raumenys, kaip ir automobiliai, sudaryti iš daugybės smulkesnių komponentų – detalių, veikiančių kartu ir priklausomų vienas nuo kito, o atskirai neduodančių naudos. Pagrindinis raumenų struktūrinis vienetas – raumeninė ląstelė ar dar kitaip raumeninė skaidula. Raumeninės skaidulos yra surištos į pluoštus bei taip suformuoja visą raumenį, o jų skaičius raumenyje priklauso nuo pastarojo dydžio bei atliekamos funkcijos. 

Raumenys atlieka šias funkcijas:

• Išlaiko kūną ir vidaus organus;
• Suteikia kūnui ir jo atskiroms dalims bei organams galimybę judėti. 
• Apsaugo vidaus organus. Aplink pažeistą (perkrautą) segmentą raumenys įsitempia, tuo jį apsaugodami nuo dar didesnių perkrovimų. Daugelis skausmų (apie 70 proc.) yra raumenų-raiščių kilmės.
• Dalyvauja kraujo apytakoje. Susitraukdami raumenys stumia kraują venomis aukštyn link širdies.
• Dirbantys raumenys išskiria šilumą, kuri padeda palaikyti kūno temperatūrą.

Kas sukelia raumenų skausmus?

Raumenų skausmus dažniausiai sukelia didelis krūvis, įtampa, dėl įvairių traumų atsiradęs raumenų patempimas, sumušimas ar įtrūkimas. Skausmas apima konkrečius raumenis vienoje srityje, jis prasideda apkrovimo metu ar iškart po jo. Paprastai aišku, kokia veikla sukelia raumenų skausmą.

Raumenų skausmai taip pat pasireiškia kaip bendro organizmo susirgimo požymis, pavyzdžiui, esant įvairiausioms virusinėms infekcijoms (įskaitant gripą) ir dėl nepilnaverčio maitinimosi, kuris veikia viso organizmo jungiamuosius audinius.

Dažniausios raumenų skausmo priežastys:

• įtampa arba stresas;
• per didelė įtampa: per daug intensyvus, dažnas ar netinkamas raumenų naudojimas;
• sumušimas arba trauma;
• neteisinga laikysena;
• vaistų vartojimas;
• infekcijos ar uždegimai;
• autoimuninės ir reumatinės ligos.

Koks raumenų skausmas turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Raumenų skausmas gali kisti nuo nestipraus iki nepakeliamo, net nepriklausomai nuo ligos. Visada reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu raumenų skausmas nėra susijęs kita liga ir tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas. Tai yra ypač svarbu tais atvejais, jeigu apie raumenis pastebimas patinimas, paraudimas ir vieta ją liečiant skauda, yra šilta ar net karšta. Bendra taisyklė yra tokia, jog jaučiant raumenų skausmus ir karščiuojant daugiau nei dvi-tris dienas tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kokia yra raumenų skausmo profilaktika?

Norint išvengti raumenų skausmų ar traumų, reikėtų kuo dažniau sportuoti, apšilti prieš treniruotes, o po jų – leisti raumenims atvėsti. Prieš ir po treniruotės patartina atlikti raumenų tempimo pratimus. Fizinį krūvį po trumpo apšilimo reikėtų didinti pamažu, žingsnis po žingsnio. Fiziškai dirbant arba treniruojantis nereikia atlikti staigių ir greitų judesių. Dirbantiems vienoje pozicijoje didžiąją dalį dienos (pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio), patartina padaryti pertraukas ir atlikti tempimo pratimus.  Taip pat reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų.