Laiku nustatytus klausos sutrikimus galima išgydyti

Klausa – vienas pagrindinių žmogaus pojūčių ir labai svarbi socialinės integracijos dalis.

Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo gebėjimui dirbti ir mėgautis gyvenimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Tačiau, specialistai pastebi, kad pacientai dėl klausos sutrikimų dažnai į juos kreipiasi per vėlai. Apie klausos sutrikimus, jų galimas priežastis ir savalaikės diagnostikos svarbą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas. 

Pasak pašnekovo, klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių (klausos, uoslės, regėjimo, skonio ir lytėjimo) yra pažeidžiama dažniausiai. Kas dešimtas žmogus turi tam tikrą klausos sutrikimą. Bėgant metams ši problema tampa vis opesnė – klausos praradimas pasireiškia kas trečiam vyresniam nei 65 metų žmogui ir pusei vyresnių nei 75 metų žmonių. Daugelis žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia klausa, mano, kad tai natūrali senėjimo proceso pasėkmė, todėl tiesiog su tuo susitaiko. Tačiau, gydytojo teigimu, dažnai klausos praradimas yra sveikatos sutrikimo, ligos ar kitos sveikatos būklės sukelta komplikacija. Tam tikri klausos sutrikimų tipai yra sėkmingai gydomi ir jų galima išvengti.

Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas, diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinami mišriu klausos sutrikimu. Klausos pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis.

„Kondukcinio sutrikimo metu kažkas sutrikdo garso perdavimą ir neleidžia jam sklisti per išorinę ausį (ausies kanalą) arba vidurinę ausį (sritį, kurioje yra trys maži ausies kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpelė). Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi“, – aiškina Valdas Bernotas. Pasak jo, dažniausios kondukcinio klausos sutrikimo priežastys – išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje (pvz. po peršalimo – nepūlingas vidurinės ausies uždegimas), ausies infekcija, alergijos, prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, infekcija ausies kanale, svetimkūnis ausyje, išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos), otosklerozė. Gera žinia yra ta, kad kondukcinio sutrikimo priežastys dažniausiai yra pagydomos.

Neurosensorinis klausos sutrikimas atsiranda dėl pažaidos vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimo. Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų. Dažnai šį pažeidimą sukelia stiprus triukšmas, ligos ar senėjimo procesas. Neurosensorinį klausos sutrikimą gali nulemti galvos traumos, virusinės infekcijos, įgimtas klausos sutrikimas, senėjimas, vidinės ausies formavimosi sutrikimai, Menjero liga, navikai, įgimtos (citomegalovirusas) ar širdies ligos, aukštas kraujospūdis (hipertenzija), insultas, diabetas.

PSO atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo nulemtą klausos sutrikimą. Su ilgalaikiu triukšmo poveikiu tenka susidurti kai kurių profesijų atstovams:  ūkininkams, statybininkams, muzikantams ir kariškiams. Daugybė žmonių nesaugiai naudodami ausines, o taip pat ilgą laiką būdami aplinkoje su kenksmingu garso bei triukšmo lygiu (naktiniuose klubuose, baruose, sporto varžybose ir pan.), taip pat žaloja savo klausą. Kartais užtenka staigaus ir trumpalaikio triukšmo poveikio – dalyvavimas garsiame koncerte arba buvimas netoliese šaunamojo ginklo gali stipriai pakenkti klausai. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnis nei 85 dB garsas ( maždaug toks, kokį girdime koncertų metu) gali sukelti klausos praradimą jau po kelių valandų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad triukšmo neigiamas žalingas poveikis klausai yra negrįžtamas“, – įspėja V. Bernotas.

Dažniausios mišraus klausos praradimo priežastys – galvos traumos, infekcijos ar paveldėjimas.

Gydytojo otorinolaringologo teigimu, klausos sutrikimų simptomus gali sukelti ne tik ligos, bet ir vaistai. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą. Kartais klausa atsistato pacientui nutraukus vaistų vartojimą, tačiau kai kuriais atvejais šie vaistai vidinę ausį pažeidžia negrįžtamai.

Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui, laikui bėgant. Gydytojas įvardina požymius, kuriuos pastebėjus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

• Dažnai prašote pakartoti ką pasakė pašnekovas;
• Negalite sekti pokalbio (ypač telefonu ar restorane) arba manote, kad kiti žmonės murma po nosimi;
• Negirdite tam tikrų aukštų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo;
• Norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą;
• Jaučiate spengimą ausyse, skysčio pojūtį arba spaudimą ausyje;
• Jaučiate pusiausvyros sutrikimą ar galvos svaigimą;
• ima trukdyti jūsų kasdienei veiklai;
• Klausos sutrikimas pasunkėja arba nepraeina;
• Klausos sutrikimas pasireiškia vienoje ausyje;
• Staigiai praradote klausą;
• Jaučiate ausų skausmą kartu su klausos sutrikimais.

Patyręs specialistas taip pat nurodo apie vaiko klausos sutrikimus įspėjančius simptomus:

• Nereaguoja į stipresnį garsą;
• Neatsisuka į garsus arba sakant jo vardą (vyresnis nei 6 mėnesių vaikas);
• Reaguoja į kai kuriuos, bet ne visus garsus;
• Nesivysto vaiko kalba.

Klausos praradimo gydymas dažnai priklauso nuo klausos praradimo tipo ir laipsnio. Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopuojant, mikroskopuojant ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas – audiometrija. Šis svarbus tyrimas skirtas įvertinti, kaip žmogus girdi, koks yra klausos sutrikimo tipas (kondukcinis, neurosensorinis ar mišrus) ir klausos pažeidimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus), nustatyti tikslią diagnozę ir pritaikyti efektyviausią gydymą.

„Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Žmogaus kalba paprastai patenka į 500–3000 Hz diapazoną“, – aiškina gydytojas.

Audiogramą geriau suprasti padeda vaizdinė erdvė audiogramoje, kurioje išdėstyti žmogaus kalbos garsai. Jie sudaro į bananą panašią formą, iš čia kilo ir jos pavadinimas – „kalbos bananas“. Ši erdvė parodo, kiek reikia girdėti, kad būtų galima suvokti kitų žmonių kalbą. Vaiko audiogramos palydinimas su „kalbos bananu“ padeda suprasti, kokių garsų vaikas negirdi arba girdi blogai.

Pasak patyrusio gydytojo, dėl klausos praradimo žmonės jaučiasi atitrūkę nuo juos supančio pasaulio. Dėl klausos praradimo gali būti sunku suprasti, sekti ar dalyvauti pokalbiuose, suprasti, kas kalbama per televizorių ar telefoną, girdėti malonius gamtos garsus. Turintys sunkų klausos praradimą, gali būti sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Vaikams dėl klausos sutrikimų sunkiau mokytis. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys  tarp vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimo ir demencijos. „Todėl, jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi – būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą. Kuo anksčiau jis bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis“, – baigdamas pokalbį pabrėžia gydytojas otorinolaringolo