Kodėl svarbu tikrintis sveikatą profilaktiškai?

Šiuolaikinės diagnostikos priemonės padeda nuspėti ligą arba ją nustatyti ankstyvoje stadijoje, kad būtų galima imtis reikiamų priemonių ligai įveikti. Net ir nejaučiant jokių negalavimų ar nesiskundžiant sveikatos sutrikimais, profilaktiškai tikrinti sveikatą patariama kasmet. Juk profilaktinis sveikatos pasitikrinimas kainuoja daug mažiau nei ligų gydymas. O daugelio ligonių patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.  Plačiau apie tai pasakoja medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja Ingrida Čereškienė.

Tik keletas faktų, pagrindžiančių, kodėl svarbu tikrintis profilaktiškai:

• Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 56 procentai Lietuvos gyventojų. Iš jų mirtys, sukeltos išeminės širdies ligos, sudaro net 53 procentus. Išeminė širdies liga – tai būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Aukštos cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos, tačiau padidėjęs jų kiekis ar sutrikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Atlikus pilną kraujo riebalų (lipidų) ištyrimą – lipidogramą  ir nustačius cholesterolio ir kitų kraujo riebalų padidėjimą, galima laiku imtis priemonių jų mažinimui ir taip užkirsti kelią širdies bei kraujagyslių ligoms.
• Jeigu  moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai ir juos galima efektyviai gydyti.
• Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.  Nuo 50 metų kasmet atliekant prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje nustatymą, padidėjęs jo kiekis leistų laiku nustatyti prostatos vėžio diagnozę.
• Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Reguliariai atliekant slapto kraujavimo testą, pagal jį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija objektyviai paneigia arba patvirtina storosios žarnos vėžio diagnozę. Taigi, savalaikiai tyrimai leidžia laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti šią ligą ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų.

Kokios pagrindinės profilaktikos priemonės?

• Skiepai yra visame pasaulyje pripažintas vaikų ir suaugusiųjų infekcinių ligų profilaktikos būdas,  kurio tikslas suaktyvinti imuninę sistemą, kad organizme susiformuotų imuninės gynybos kompleksas.
• Ankstyvoji profilaktika ypač svarbi vaikams. Nuo pirmojo mėnesio kūdikiams rachito profilaktikai skiriamas vitaminas D, specifinė infekcinių ligų profilaktika vykdoma pagal LR vaikų profilaktikos skiepijimų kalendorių. Traumų, nudegimų ir apsinuodijimų profilaktikai skiriamas ypatingas dėmesys jau pradėjusiems vaikščioti 12 mėnesių kūdikiams, ugdomi higienos įgūdžiai. 
• Reguliarus sveikatos patikrinimas. Lėtinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, cukrinio diabeto, piktybinių navikų, lėtinių kvėpavimo sistemos ligų ir kt.) išvengti padeda jų rizikos veiksnių įvardijimas, siekiant pašalinti juos iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos.
• Antrinės profilaktikos priemonės – ankstyvoji ligų diagnostika ir veiksmingas gydymas, pavyzdžiui, ikinavikinių pokyčių organuose nustatymas ir jų išgydymas.

Kodėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą?

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. 85 procentus visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės priežastys:

• kraujotakos sistemos ligos, 
• piktybiniai navikai,
• išorinės mirties priežastys.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56 procentai visų mirusiųjų. Laiku tikrinant sveikatą galima išvengti tokių kraujotakos sistemos ligų kaip išeminės širdies ligos, insultas bei prailginti gyvenimą. Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, deja, nuo mūsų nepriklauso: amžius, lytis, paveldimumas. Tačiau netgi paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos, keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams jos išprovokuoti. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Kai kurie rizikos veiksniai gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai.

Kai kuriems rizikos veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems įveikti skiriama specialių vaistų.

Ar veiksminga vėžio profilaktika?

Ši profilaktika artimai susijusi su ankstyvąja vėžio diagnostika. Manoma, kad apie 50 % visų piktybinių navikų būtų galima išvengti laiku nustačius ikinavikinius pokyčius. Vėžys neatsiranda iš karto – tai ilgas procesas, galintis užtrukti iki kelių ar keliolikos metų.

Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmogų kreiptis medicininės pagalbos.

Todėl labai svarbus visuomenės švietimas  apie vėžio profilaktiką. Laiku pasitikrinti sveikatą turi būti kiekvieno žmogaus rūpestis, nes tik suvienijus gydytojų ir visuomenės pastangas padidėja tikimybė nesusirgti, o susirgus – sėkmingai išgyti.