Epilepsija: ką svarbu žinoti apie šią ligą

Epilepsija yra nervų sistemos liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Ši liga veikia smegenų nervines ląsteles, sukeldama nenormalų elektros impulsų išsiskyrimą, dėl kurio žmogus gali patirti įvairias fizines ir psichines reakcijas – nuo lengvo sąmonės sutrikimo iki stiprių traukulių. Remiantis statistikos duomenimis, mūsų šalyje epilepsija serga daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Apie epilepsijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir gyvenimą su šia liga pasakoja medicinos centro „Northway“ Vilniuje gydytoja neurologė Ingrida Jocienė.

Kas yra epilepsija?

Epilepsija – tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys nevalingi priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Dėl jų sutrinka sąmonė (ne visada), pojūčiai, aplinkos suvokimas, pasireiškia traukuliai ar kiti fiziniai simptomai.

Kokios priežastys lemia epilepsiją?

Liga gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai susergama iki 30 metų. Polinkis sirgti epilepsija gali būti paveldėtas, tačiau šis sutrikimas gali prasidėti ir žmonėms be šeimos istorijos. Išprovokuoti epilepsiją gali galvos trauma, smegenų žievės sklerozė, smegenų kraujagyslių, neurologinės ligos, infekcijos ar kiti sveikatos sutrikimai.

Kokie yra epilepsijos simptomai?

Epilepsija pasireiškia priepuoliais, kurie gali būti labai įvairūs. Priepuoliai skiriasi priklausomai nuo epilepsijos rūšies, nuo to kurioje smegenų vietoje vyksta iškrovos. Kai kurie žmonės patiria trumpus sąmonės sutrikimus, o kitiems gali prasidėti stiprūs traukuliai, kurių metu trūkčioja vienas ar daugiau raumenų. Priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali kartotis dažnai (per dienas, savaites ar mėnesius).

Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip:

• Traukuliai – nevalingi, nekontroliuojami trūkčiojimai visame kūne, tam tikrose kūno dalyse arba pasireiškia tik galūnių patrūkčiojimai.
• Keisti jutimai. Dalis epilepsija sergančių žmonių prieš prasidedant priepuoliui jaučia keistus kvapus, skonius, kai kuriems sutrinka rega.
• Elgesio pokyčiai. Neretai priepuolio metu žmogus gali nereaguoti į aplinką, atlikti nesąmoningus veiksmus.
• Sąmonės netekimas arba sumišimas.

Svarbu žinoti, kad vienas priepuolis dar nereiškia epilepsijos diagnozės – paprastai ji nustatoma, kai priepuoliai kartojasi.

Priepuolių tipai

Epilepsijos priepuoliai skirstomi į židininius (dalinius) ir generalizuotus:

• Židininiai priepuoliai prasideda tam tikroje smegenų dalyje, gali sukelti trūkčiojimus, pojūčių sutrikimus ar net sąmonės praradimą.
• Generalizuoti priepuoliai apima abi smegenų puses ir gali pasireikšti toniniais-kloniniais traukuliais, atoniniais priepuoliais (staigus raumenų atsipalaidavimas) ar absansais (trumpi sąmonės netekimai).

Kaip nustatoma epilepsijos diagnozė?

Ligos diagnozė patvirtinama ir epilepsijos forma nustatoma gydytojo neurologo arba vaikų neurologo konsultacijos metu, remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir tyrimais. Elektroencefalografija (EEG) yra vienas svarbiausių tyrimų epilepsijos diagnozei patvirtinti. Jo metu yra registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai. Šis tyrimas padeda gydytojams nustatyti, kuria epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas priepuolis paprastai nėra pakankamas diagnozei nustatyti – dažnai reikia bent dviejų priepuolių.

Patvirtinus epilepsijos diagnozę, įvertinus priepuolių dažnį, sunkumą, pobūdį, skiriamas gydymas, suteikiama informacija apie paciento savistabą. Diagnozavus bet kurios formos epilepsiją pacientui paskiriamas ilgalaikis stebėjimas, kontrolinių vizitų metu vertinamas gydymo efektyvumas.

Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiamos profesionalios neurologijos paslaugos: gydytojų neurologų konsultacijos, atliekami neurologiniai tyrimai, nustatoma tiksli neurologinių ligų diagnozė, skiriamas efektyvus gydymas. Pasikonsultuokite su patyrusiais specialistais ir pasirūpinkite savo sveikata laiku.

Kaip gydoma epilepsija?

Dauguma šia liga sergančių žmonių gydomi antiepilepsiniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Kai kuriais atvejais sergantiems gali būti taikomas chirurginis gydymas. 

Pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti didelį gyvenimo kokybės pagerėjimą. Daugelis žmonių sugeba valdyti epilepsijos priepuolius ir gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau reikalinga nuolatinė sveikatos stebėsena ir, esant poreikiui, gydymo korekcija.

Dėl gydymo antiepilepsiniais vaistais užbaigimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei praėjus 2–5 metams nuo paskutinio priepuolio. Svarbu žinoti, kad net jeigu priepuoliai nebesikartoja, negalima nutraukti vaistų vartojimo savarankiškai. Sprendimą užbaigti gydymą vaistais nuo epilepsijos gali priimti tik gydytojas neurologas ar vaikų neurologas, įvertinęs paciento būklę ir gydymo efektyvumą.

Epilepsija – liga, kurią galima suvaldyti 

Epilepsija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei laikosi gydytojų rekomendacijų. Sergant epilepsija svarbu:

• Net priepuoliams nesikartojant, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
• Laikytis teisingo darbo ir poilsio režimo.
• Vengti provokuojančių veiksnių: streso, nuovargio, alkoholio, intensyvaus sporto, ryškių mirgančių šviesų.
• Epilepsija sergantiems žmonėms nerekomenduojama dirbti aukštyje, su judančiais elektros prietaisais, vieniems maudytis vandens telkiniuose, taip išvengiant skaudžių pasekmių priepuolio metu.
• Epilepsija sergantiems asmenims gali būti taikomi vairavimo apribojimai.

Kaip elgtis epilepsijos priepuolio metu?

Artimiesiems ar žmonės, kurie dirba kartu su epilepsija sergančiu žmogumi, verta išmokti pirmosios pagalbos epilepsijos priepuolio metu:

• Jei žmogų ištiko priepuolis, reikia paversti ligonį ant šono, kad jis neužspringtų, atlaisvinti kvėpavimo takus varžančius drabužius.
• Pasistenkite prilaikyti žmogaus galvą, po ja padėkite minkštą daiktą. Nedėkite jokių kietų daiktų, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, kad žmogus nesusižeistų. 
• Stebėkite priepuolio trukmę – jeigu jis tęsiasi ilgiau nei 5 min., kvieskite greitąją pagalbą. Dažniausiai to neprireikia, nes priepuolis greitai baigiasi. 
• Pasibaigus traukuliams, paguldykite ligonį į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, kol jo būklė taps stabili.

Ar epilepsija išgydoma?

Epilepsija yra ilgalaikė liga, tačiau tinkamas gydymas padeda kontroliuoti priepuolius ir žymiai sumažinti jų dažnumą bei sunkumą. Dalis pacientų, vartodami tinkamus vaistus, gali gerokai sumažinti epilepsijos priepuolių dažnį ar juos visiškai kontroliuoti, tačiau visiškas išgydymas yra retas – priepuolių rizika gali neišnykti visą gyvenimą.

Įtariate, kad galite sirgti epilepsija? 

Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma epilepsija gali padėti sumažinti priepuolių dažnį, išvengti traumų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Negydoma liga gali progresuoti, sukelti neurologinių komplikacijų ar net kelti pavojų gyvybei.

Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Patyrę medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojai neurologai paskirs reikiamus tyrimus, įvertinę jų rezultatus skirs epilepsijos simptomus padedantį kontroliuoti gydymą, suteiks išsamią informaciją, kaip valdyti priepuolius, vengti juos sukeliančių veiksnių ir saugiai gyventi su šia liga. Pasirūpinkite savo sveikata laiku!