Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio skausmą nulemia netinkama mityba ir virškinimo sutrikimai, kartais jis gali signalizuoti ir apie itin rimtas sveikatos problemas. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja gastroenterologė, echoskopuotoja, endoskopuotoja Edita Šunokienė pasakoja apie skrandžio skausmo priežastis, simptomus, diagnostiką bei gydymo galimybes, o taip pat pateikia naudingų patarimų, kaip galima šio nemalonaus simptomoišvengti.

Pasak patyrusios specialistės, skrandžio skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo lengvo dilgčiojimo ir deginimo pojūčio iki intensyvaus, pulsuojančio skausmo, trukdančio kasdienei veiklai ir neigiamai veikiančio gyvenimo kokybę. Dažniausiai skrandžio skausmas pasireiškia diskomfortu ar skausmu viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, pilnumo, sunkumo jausmas. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, jis gali būti aštrus, deginantis, maudžiantis ar spazminis.

Edita Šunokienė sako, kad susidūrus su skrandžio skausmu, pirmiausiai reikėtų pakoreguoti savo mitybą – atsisakyti aštraus, riebaus maisto, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio, citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų, valgyti reguliariai, nerūkyti, vengti streso, nepersivalgyti, neprisivalgyti prieš miegą, maistą gerai sukramtyti. Jei skausmas nepraeina ar kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų patikslinta skausmo priežastis ir parenkamas tinkamas gydymas.

„Jokiu būdu nederėtų užsiimti savigyda ir gerti obuolių actą, spirituotą bičių pikį, sodą, spiritą, kopūstų ar bulvių sultis, nes taip galima pakenkti savo sveikatai ir sukelti rimtų komplikacijų. Skrandžio skausmo malšinimui taip pat netinka nuskausminamieji vaistai, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, ketonalis ir kt. – jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant nuskausminamuosius, ji gali pradėti kraujuoti“, – įspėja gydytoja.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją

Kalbėdama apie tai, kokie simptomai įspėja, kad reikėtų sunerimti ir kreiptis į medicinos įstaigą, specialistė sako, kad tai padaryti reikėtų kuo greičiau, jeigu pasireiškia vadinamieji aliarmo simptomai, kurie gali signalizuoti apie rimtą ligą. Tai – stiprus, užsitęsęs skausmas, vėmimas, svorio kritimas, tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis (melena) ar su krauju, rijimo sutrikimai, skausmingas rijimas, kraujo tyrimuose stebima mažakraujystė. Ypač sunerimti reikėtų, jei negalavimai vargina arba pirmą kartą gyvenime pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Į gydytoją gastroenterologą reikėtų kreiptis ir tada, jeigu simptomai ir skausmas progresuoja, trukdo kasdieninei veiklai, o vaistai jų numalšinti nepadeda arba numalšina tik laikinai (praėjus vaistų poveikiui, simptomai vėl atsinaujina), taip pat jeigu vargina užsitęsęs pykinimas, rėmuo, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, naktiniai simptomai trikdo poilsio kokybę.

Dažniausios skrandžio skausmų priežastys

Editos Šunokienės teigimu, skrandžio ligas gali sukelti netinkama mityba, stresas, ilgalaikis vaistų vartojimas, taip pat Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri yra skrandžio uždegimo (gastrito), opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Svarbūs ir genetiniai faktoriai, paveldimumas. Tam tikros skrandžio vėžio formos gali būti paveldimos.

Pagrindinės ligos, kurios gali sukelti skrandžio skausmą yra gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas),  gastroezofaginis refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio atsipylimas į stemplę), funkcinė dispepsija (kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet žmogus jaučia skausmus), taip pat skrandžio opaligė ir skrandžio vėžys.

Skrandžio ligų diagnostika

Diagnozuojant skrandžio ligas bei jų priežastis, pasak gydytojos, labai svarbus yra išsamus pokalbis su pacientu. Jo metu stengiamasi išsiaiškinti jaučiamų simptomų trukmę, pobūdį, ar tokie simptomai pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ar yra buvę ir praeityje. Siekiant tinkamai suprasti skrandžio skausmo priežastis, svarbu išsiaiškinti, kada jis pasireiškia, kokios yra jo savybės, ar jis yra susijęs su tam tikromis aplinkybėmis ar veiksmais. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimus papildomus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas arba pasikeitusios išmatos. Toliau seka paciento apžiūra, sudaromas tyrimų planas, skiriami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Būtina ištirti H. pylori bakteriją – tai galima padaryti tiriant paciento kraują, išmatas arba paimant mėginį iš skrandžio gleivinės.

„Pagrindinis instrumentinis tyrimas leidžiantis greitai ir tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas yra viršutinio virškinamojo trakto dalies endoskopija. Šio tyrimo metu galima tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, paimti gleivinės mėginius, biopsijas mikroskopiniam ištyrimui, o taip pat įvertinti gydymo efektyvumą, opų, erozijų gijimą, atlikti gydomąsias procedūras, stabdyti kraujavimą iš opos ar šalinti polipus. Jeigu pacientas labai bijo endoskopinio tyrimo ar jo netoleruoja, jis gali būti atliekamas su bendrine nejautra – pacientas pabunda, ir tyrimas jau atliktas“, – pasakoja E. Šunokienė.

Skrandžio ligų gydymas

Specialistės teigimu, skrandžio ligų gydymas dažniausiai yra kompleksinis. Labai svarbus yra paties paciento atsakingas požiūris – sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, streso ir įtampos mažinimas.

Priklausomai nuo simptomus sukėlusių priežasčių, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.

Jeigu skrandyje randama H. pylori bakterija, reikalingas jos gydymas pagal sudarytas specialias gydymo schemas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Sėkmingai išgydžius H. pylori bakteriją, skrandžio opaligė paprastai nebesikartoja.

Dažniausiai skrandžio ligoms (tokioms kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritas ar opaligė) gydyti be dietos ir gyvenimo būdo korekcijos skiriami ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.

Jeigu diagnozuojamas skrandžio motorikos sutrikimas, skiriami prokinetikai – vaistai, kurie pagerina skrandžio motoriką ir padeda efektyviai sumažinti dispepsijos simptomus tais atvejais, kai pacientą labiausiai vargina pilvo pūtimas, išsitempimas, pilnumo, nevirškinimo pojūtis po valgio, pykinimas.

Galimas ir endoskopinis skrandžio ligų gydymas, kuomet endoskopinio tyrimo pagalba stabdomas kraujavimas iš skrandžio opų, šalinami skrandžio polipai ir kt.

Kai kurios skrandžio ligos ar šių ligų komplikacijos gydomos chirurgiškai. Pavyzdžiui, trūkusios skrandžio opos gydomos operacijos metu susiuvant skrandžio gleivinės defektą. Chirurginis gydymas pasitelkiamas ir esant ankstyvam skrandžio vėžiui.

Rekomendacijos, padėsiančios išvengti skrandžio skausmų

Norintiems išvengti skrandžio skausmų, specialistė pataria pasitikrinti ir išsigydyti H. pylori bakteriją – taip ženkliai sumažinama rizika susirgti skrandžio ligomis. Taip pat reikėtų vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, nes tai didina gastrito, opaligės, kraujavimo iš opų riziką. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Rūkymas skatina skrandžio rūgščių sekreciją, ypač kai rūkoma nevalgius. Tuo tarpu alkoholis tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę ir tokiu būdu didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Svarbią reikšmę skrandžio ligų išsivystymui bei jų eigai taip pat turi stresas, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Skrandžio ligas nulemia ir netinkama mityba, kuomet vartojama daug valgomosios druskos, daug nitratų bei nitritų turinčio, perdirbto, aštraus, riebaus maisto, mažai vaisių ir daržovių. „Rūpinkitės savimi, propaguokite sveiką gyvenimo būdą, valgykite sveikai ir reguliariai, stebėkite savo kūno signalus ir pasirūpinkite, kad skrandis būtų sveikas ir funkcionuotų optimaliai. Pajutę negalavimus neužsiimkite savigyda ir laiku kreipkitės į gydytoją“, – baigdama pokalbį ragina gastroenterologė Edita Šunokienė.