Dažniausiai pasitaikančios storosios žarnos ligos ir sutrikimai

Krono liga. Tai – lėtinė žarnyno liga, pasireiškianti uždegimu, kuris pažeidžia paviršinius ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Dažniausiai uždegiminių pakitimų ir opų atsiranda plonosios žarnos galinėje ir storosios žarnos pradinėje dalyje. Ligos simptomai: viduriavimas, pykinimas, silpnumas, skausmas dešinėje pilvo pusėje, prakaitavimas, karščiavimas. Negydoma Krono liga gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, gilios opos gali prasiskverbti į kitus, šalia esančius, organus, o atsiradę kanalai – fistulės – supūliuoti. Dėl sutrikusio medžiagų pasisavinimo kai kuriais atvejais išsivysto mažakraujystė.

Dirgliosios žarnos sindromas. Tai – funkcinis virškinamojo trakto motorikos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, tuštinimosi sutrikimais ir pilvo pūtimu. Pagrindinis ligos sukėlėjas – stresas.

Pluoštinių storosios žarnos juostų sąaugos. Dažniausiai sąaugos tarp audinių ir organų atsiranda po patirtų traumų arba chirurginių operacijų. Kitaip sąaugos vadinamos vidinių randų audiniais. Kai kurios sąaugos nesukelia rimtesnių problemų, kitos gali varžyti laisvą organų judėjimą ir sąlygoti jų pasislinkimą iš įprastos pozicijos.

Opinis kolitas. Tai – lėtinis storosios žarnos uždegimas, sukeliantis paviršinių gleivinės opų atsiradimą. Paprastai pažeidžiama tik tiesioji žarna. Pagrindiniai ligos simptomai: išmatos su gleivėmis ir krauju, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, žemas kraujo spaudimas. Negydant opinio kolito gali išsivystyti mažakraujystė, pilvaplėvės uždegimas, storosios žarnos vėžys.

Storosios žarnos divertikulitas. Tai – išgaubimo, „kišenėlės“ atsiradimas storojoje žarnoje, sukeltas netinkamų mitybos įpročių, kuomet vartojama per mažai skaidulų turinčio maisto. Divertikulo uždegimas pasireiškia skausmu kairėje pilvo pusėje, pykinimu, vėmimu, karščiavimu.

Storosios žarnos divertikuliozė. Tai – daugiau nei vienas divertikulas, atsiradęs storojoje žarnoje.

Bakterinė žarnyno infekcija. Žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, stafilokokai, ešerichijos, šigelės arba virusai (dažniausi – roto virusai). Pagrindinės bakterijų patekimo į žarnyną priežastys: nešvarios rankos ir netinkamai nuplautas maistas. Pagrindiniai infekcijos požymiai: pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai.

Storosios žarnos vėžys. Tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Pirmiausia atsiranda priešvėžiniai (nepiktybiniai) pakitimai žarnų gleivinėje: polipai, adenomos, adenomatoziniai polipai. Vėliau šie dariniai supiktybėja ir atsiranda metastazės. Ankstyvoje vėžio stadijoje simptomai paprastai nejuntami, vėliau gali atsirasti dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, kraujas išmatose, dujų kaupimasis.

Storosios žarnos polipai. Tai dariniai, atsiradę tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Dažniausiai polipai būna nepiktybiniai, tačiau kartais iš polipo išsivysto storosios žarnos vėžys.

Hemorojus. Tai išangės ir tiesiosios žarnos venų mazginis išsiplėtimas, atsiradęs dėl kietų vidurių, jungiamojo audinio įgimto silpnumo, tiesiosios žarnos venų nepakankamumo, neteisingos mitybos, sunkaus fizinio darbo. Pagrindiniai hemorojaus simptomai: skausmas, niežėjimas išangės srityje, tuštinimasis kartu su krauju.