Baltijos artroskopijos konferencijoje aptartos naujausios gydymo tendencijos2023 Spalio 2

Klaipėdoje 15-ąjį kartą surengtos Baltijos artroskopijos konferencijos pagrindine ašimi šiemet ir vėl tapo praktiniai artroskopijų mokymai naudojant mirusiųjų donorų kūnus. Tokio pobūdžio praktiniai mokymai, kai vietoje plastikinių kaulų naudojami medicinai paaukoti kadaverinių donorų kūnai, Lietuvoje surengti antrą kartą.

Pasak konferencijos organizatoriaus gydytojo Marko Fiodorovo, chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovo, praėjusiais metais pirmą kartą išbandyta mokymų naujovė pasiteisino, tad ją nuspręsta kartoti ir šiemet. 

Nuo 2008 m. organizuojama Baltijos atroskopijos konferencija anksčiau tenkindavosi tradiciniais lektorių pranešimais, kuriuos kas antrus metus papildydavo tiesioginės mokomosios transliacijos iš operacinių.

„Taip daroma visame pasaulyje ir tokie kursai labai vertingi. Tačiau mūsų specializuotiems atroskopiniams mokymams kadaveriniai donorų kūnai pasitarnauja kur kas labiau nei įprastinės transliacijos ar kursuose naudojami plastikiniai kaulai“, – pabrėžia gydytojas M. Fiodorovas.  

Mokymų modelis pasiteisino

Pirmoji konferencijos diena tradiciškai vyko Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriuje. „Labai dėkoju Klaipėdos universiteto bendruomenei ir asmeniškai Klaipėdos universiteto rektoriui, medicinos mokslų daktarui profesoriui Artūrui Razbadauskui už galimybę antrąkart surengti kadaverinius mokymus universiteto patalpose, suteikiant visą reikalingą infrastruktūrą. Šis bendradarbiavimas ženkliai padidino mūsų konferencijos naudą gydytojams specialistams.  Tai didžiulis indėlis į jų kvalifikacijos kėlimą“, – džiaugėsi gydytojas M. Fiodorovas.

Kadaverinių mokymų dieną sulaukta apie 20 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos, kurie nedidelėmis 2–3 specialistų grupėmis atliko mokomąsias operacijas ant lavonų dalių, stebint ir individualiai konsultuojant kiekvienam staliukui priskirtam lektoriui.

Anot gydytojo M. Fiodorovo, būtent dėl organizacinių ypatumų, kuriems tinkamai pasirengti padėjo kolegos iš Lenkijos, vadinamieji kadaveriniai kursai praėjo itin sklandžiai. Kadangi dalyviai su vienu ir tuo pačiu lektoriumi dirbo prie konkretaus donorinio kūno, jiems nereikėjo niekur vaikščioti, o lektorius visą dėmesį galėjo skirti vienai grupei.

„Mano akimis, mokymų organizavimo lygis buvo tikrai aukštas, kadangi nebuvo jokio mėtymosi, vaikščiojimo. Dalyvių atsiliepimai taip pat geri. Tie, kurie turi su kuo palyginti, teigė, kad Lietuvoje kursai buvo organizuoti galbūt netgi geriau negu tose užsienio šalyse, kurios rodomos pavyzdžiu. Tai labai džiugina“, – teigiamais atsiliepimais dalijasi konferencijos organizatorius.

Konferencijos pirmoji diena medikams leido patobulinti kompetencijas, siejamas su didžiausia šių dienų aktualija – peties sąnario nestabilumu. Gydytojo teigimu, iki šiol nėra sukurta vienos patikimos metodikos, ką daryti esant įvairiems tokio nestabilumo atvejams, todėl tarp specialistų tebevyksta įnirtingos diskusijos.   

Kadangi mokymų dalyviai buvo pažengę savo srities profesionalai, imtasi sudėtingesnių procedūrų: sąnarinės lūpos fiksacijų, sąnario tenodezių ir pan. Lektorius pirma parodydavo procedūrą, o dalyviai paskui ją atkartodavo po kelis kartus. „Tokie mokymai tuo ir vertingi, nes galima pačiam viską pačiupinėti. Manau, kad po kursų grįžę į savo ligonines gydytojai tikrai sugebės gautas žinias pritaikyti praktiškai. Pradėjus daryti, kuo toliau, tuo geriau gausis, nes norint gerai daryti, reikia tiesiog daryti“, – įsitikinęs gydytojas M. Fiodorovas.

Kadaverinių donorų kūnų ir įrangos Baltijos artroskopijos konferencijai parūpina Klaipėdos universitetas pagal vykdomą mokymo programą SNACE (Smith and Nephew Arthroscopy Center of Exellence). Glaudus bendradarbiavimas vyksta ir kitose organizacinėse grandyse: universitetas konferencijai suteikia patalpas, atitinkančias tokio lygio renginiui keliamus reikalavimus, padeda išduoti kvalifikacijos kėlimo sertifikatus. Pasak gydytojo M. Fiodorovo, be Klaipėdos universiteto kolegų, su kuriais sieja glaudūs profesiniai ryšiai, pagalbos tokius mokymus su kadaveriniais donorų kūnais organizuoti būtų išties sudėtinga – būtent dėl to jie Lietuvoje vyko tik antrą kartą.

Antrąją konferencijos dieną – artroskopijos elitas

Antroji Baltijos artroskopijos konferencijos diena persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, kur sulaukta daugiau kaip 100 dalyvių ir garbių svečių. Konferencijos dalyvius pasveikino medicinos ir chirurgijos centrų „Northway“ generalinė direktorė Diana Bumelytė bei Klaipėdos universiteto rektorius dr. Artūras Razbadauskas. Pasak organizatoriaus, jų apsilankymas konferencijoje, parama ir paskatinimas visada džiugiai nuteikia ir užduoda renginiui gerą toną.

Konferencijos mokslinė programa buvo išties intensyvi. Pirmoji dienos pusė skirta kelio sąnario patologijoms ir ypač – meniskų problemoms. Meniskai – labai svarbios kelio struktūros, kurias traumos atvejų vis dar priimta šalinti. Tačiau dabartinėje medicinoje laikomasi požiūrio kiek įmanoma viską išsaugoti, todėl medikų bendruomenei ypač svarbu pasidalinti gerąja tokio išsaugojimo patirtimi.  

Vėliau pereita prie kitų, ne mažiau svarbių struktūrų – raiščių – problematikos. „Dabar, kai žmonės gyvena tikrai aktyviai, raiščiai nukenčia itin dažnai, – pastebi gydytojas M. Fiodorovas. –Mūsų pacientų būna įvairaus amžiaus, ne vien jaunuoliai. Tad chirurgams tenka uždavinys sugalvoti, kokį metodą pasirinkti, kad kiltų kuo mažiau komplikacijų.“

Po pietų išsamiai nagrinėtos peties sąnario patologijos, ypač peties sąnario nestabilumo atvejai, dėl kurių kenčia tikrai daug žmonių, o vieno standartinio gydymo metodo nėra. Gydytojo teigimu, iki šiol visame pasaulyje ieškoma geriausios metodikos, kurią labiausiai verta naudoti esant tam tikram išnirimo pobūdžiui, tam tikram paciento amžiui, sportiniam pasirengimo lygiui ir pan.  

„Gydant peties nestabilumą vyraujanti tendencija – siekti, kad petys daugiau nebeišnirtų. Tačiau kiekvienam pacientui taikoma metodika skiriasi, nes skiriasi žmonių aktyvumas, jo pobūdis, fizinis pasirengimas. Paprastam žmogui chroninio nestabilumo atveju galima susiūti sąnarinę lūpą ir padaryti tenodezę (operacijos tipas, naudojamas sausgyslės, jungiančios bicepsą su petimi, plyšimui gydyti – red. past.). Profesionaliai sportuojančiam pacientui toks sprendimas netinka – jam atliekame kaulinio bloko procedūras. Tačiau šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja nė vienas atvejis. Būna, kad vienas ar kitas metodas nepasiteisina. Taip yra visame pasaulyje, tad ir mes konferencijos metu mėginome rasti sprendimus, kurie pacientams sukeltų kuo mažiau komplikacijų“, – aiškina pašnekovas.

Konferencijoje dalyvavę ukrainiečių medikai savuosius pranešimus iliustravo vaizdais iš karo ir filmu, sukurtu vaikų klinikoje, kurioje atliekamos amputacijos ir taikoma reabilitacija. „Pasižiūrėjus į ukrainiečių problemas, mūsų visų problemos nublanksta: kare patirti sužalojimai yra baisūs, plėštinės galūnės, skeveldriniai kaulų lūžiai, – prisipažįsta medikas. – Ir jiems patiems pradžia kalbėti buvo sunki, tačiau pasidalino savo mintimis, kaip ir ką galima padaryti esant įvairiems ir ypač sudėtingiems sužalojimams“.

Kitų metų planai dar dėliojami

Konferencija baigėsi, dalyvių atsiliepimai tiesiog puikūs, pranešimų lygis įvertintas kaip itin aukštas. Kas toliau?

„Kitų metų konferencijos planai patys optimistiškiausi – tikrai darysime“, – įsitikinęs chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovas M. Fiodorovas. Tiesa, ar tai bus kontaktiniai kursai, kuriuose naudojami kadaverinių donorų kūnai, ar gyvos operacijos, transliuojamos tiesiogiai iš „Northway“ operacinių į Klaipėdos dramos teatro ekraną, kurį stebinti auditorija gali užduoti klausimus, kol kas nežinia.

Pasak pagrindinio konferencijos organizatoriaus, ruošiantis tokiems renginiams visada stengiamasi įvertinti, kas rinkoje jau yra, ko reikia, kas įdomu specialistams, kas naudinga ir praktiškai pritaikoma kasdieniame chirurgo darbe.

„Aš ir pats, ką klausausi, vertinu kritiškai. Pranešimas pirmiausia turi būti įdomus man pačiam: tada galvoju, kad ir kitam bus įdomu. Pranešimas turi būti išsamus, nedaug raidžių, bet daug skaidrių, labiau iš praktinės, o ne statistinės pusės, nes į konferenciją daugiausia atvažiuoja praktikai“, – ilgamečio renginio sėkmės ir aktualumo paslaptį atskleidžia gydytojas M. Fiodorovas ir priduria: dirbant medicinos srityje, vienoje vietoje stovėti niekados negalima – visą laiką reikia judėti į priekį, dairytis aplinkui ir mokytis iš kitų. 

Nuo 2008 m. organizuojama Baltijos artroskopijos konferencija šiemet rugsėjo 21-22 d. vyko Klaipėdos universiteto Verslo inkubatoriuje ir Klaipėdos dramos teatre. Iš viso konferencijoje pranešimus skaitė 16 lektorių iš Lietuvos, Lenkijos, Graikijos, Rumunijos, Portugalijos ir Ukrainos. Dalyviai išklausė 30 pranešimų menisko išsaugojimo, kelio raiščių, peties nestabilumo, RC patologijos tema. Konferencijos rėmėjas – medicinos ir chirurgijos centras „Northway“.