Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU
Registracija
internetu
+370 (5) 264 4466 Kontaktai ir darbo laikas

Rugsėjo 1-oji - diena be alkoholio

2006 metais LR Seimas priėmė įstatymą, kuris įtvirtino draudimą rugsėjo 1 dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais. Neatsitiktinai šis draudimas galioja naujų mokslo metų pradžios šventės dieną. Paauglius alkoholis veikia daug stipriau negu suaugusiuosius, kadangi jų organizmas nėra visiškai susiformavęs, daug funkcijų dar nepakankamos. Daugelyje šalių laikomas pirmaujančia mirties priežastimi, jis prisideda prie mirčių dėl motorinių transporto priemonių įvykių, savižudybių, šeimos ir socialinių problemų. Lietuvos psichiatrų iniciatyva rugsėjo 1-oji minima kaip diena be alkoholio. Apie tai kalbamės su gydytoja psichiatre, psichoterapeute Rima Samušyte.
Rugsėjo 1-ąją minime kaip Mokslo ir žinių dieną. Kodėl “Diena be alkoholio“ irgi minima rugsėjo 1-ąją?
Tokios iniciatyvos, plaukiančios iš specialistų ar visuomenės, skelbiamos kaip  dienos, pvz., “ Savižudybių prevencijos diena rusėjo 10-ąją”, “Diena be automobilio”, “ Diena be tabako” ir kitos, siekia atkreipti dėmesį į problemą,  ją aktualizuoti, jei ne išspręsti, tai bent jau užfiksuoti, kad tai yra svarbu.  Šia diena irgi norima akcentuoti, kad mokslas, žinios, visos jauno žmogaus perspektyvos bei sveikata yra nesuderinamos su alkoholio vartojimu.
Kokia padėtis Lietuvoje, kalbant apie alkoholio vartojimo mastus ir pasekmes?
Padėtis Lietuvoje, kalbant apie suvartojamo alkoholio kiekius ir pasekmes, švelniai tariant, yra nedžiuginanti. Keletas skaičių: pagal 2014m. paskelbtą Pasaulinės sveikatos organizacijos, vienijančios 194 pasaulio šalis, ataskaitą, Lietuva pagal 2008 – 2010 metais išgerto absoliutaus t.y. 100 proc. alkoholio kiekį vienam žmogui, vyresniam nei 15 metų amžiaus, yra trečioje vietoje po Baltarusijos bei Moldovos. Lietuviai per metus išgeria 15,4 litrų gryno alkoholio. Jei pabandytume tai paversti,  pavyzdžiui, 40 proc. stiprumo degtine – tai būtų maždaug 65 pusės litro buteliai, jei 12 proc. stiprumo vynu - 180 butelių vienam asmeniui. Ir čia kalbama tik apie oficialiai parduodamą alkoholį.  Pagal Lietuvos statistinius duomenis – 2014 m.  vienam gyventojui vyresniam nei 15 metų amžiaus per metus teko 14.9 litro absoliutaus alkoholio. Taigi, situacija praktiškai negerėja, suvartojamo alkoholio skaičiai įspūdingi. Pagaminamo alkoholio kiekis didėja, geriančių amžius jaunėja. O to pasekmės jaučiamos praktiškai visose gyvenimo srityse – tai ir fizinė bei psichikos sveikata, tarpasmeniniai santykiai bei darbinė veikla, nelaimingi atsitikimai bei atoįvykiai keliuose, savižudybės. Ir tai tik apibendrintos, koncentruotos problemos, nes kažin, ar rastume šeimą, kuri vienu ar kitu mastu nėra paliesta šios problemos.
Kodėl lietuviai tiek daug geria?
Į šį klausimą nėra vienintelio ar trumpo atsakymo. Alkoholio vartojimas susijęs su daugybe priežasčių: religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis (pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse draudžiama), visuomenės ( bendrai) ir kiekvieno žmogaus ( atskirai) psichikos sveikatos gerti būsena, valstybės vykdoma alkoholio kontrolės politika. Su alkoholio vartojimu susijusi tiek nedarbo (neviltis , tikslo neturėjimas, bevertiškumas), tiek persidirbimo problema (stresas, skubėjimas, nuovargis, konkurencija). Tiek dėl socialinių – kultūrinių, tiek dėl ekonominių bei asmenybės ypatybių, didelė dalis lietuvių turi  ribotas galimybes bei įgūdžius save džiuginti ar raminti, o alkoholis yra greitai veikianti, labai lengvai prieinama ir santykinai pigi priemonė. Pažiūrėkime, koks savotiškas  požiūris susiformavęs į alkoholio vartojimą- nevartojimą: juk žmogus, atsisakantis alkoholio, o ypač kokios nors šventės metu, mažų mažiausiai vertinamas kaip keistuolis, jei ne koks “vargšas ligonis“ ar išsišokėlis.  Ir tai yra ne neutrali, bet nuvertinimu, pajuoka nuspalvinta nuostata. Švęsti, gedėti, “atsipalaiduoti” po darbų ar tiesiog streso yra normalu ir sveika, ir ypač vyrams. Į moterų išgėrinėjimą žiūrima atsargiau, todėl jos dažniau geria slapta. Vaikai, žinoma, pirmiausia mokosi iš tėvų - kaip tinkama švęsti ir džiaugtis, kas yra vertinga, kaip save raminti, kas yra šaunu, o kas gėdinga.
Rugsėjo 1-ąją norisi daugiau kalbėt apie jaunimą – moksleivius, studentus. Kuo skiriasi alkoholio vartojimo pasekmės  tokiems jauniems žmonėms?
Be abejo, pasekmės jaunam žmogui žymiai didesnės. Tai liečia tiek patį pavojų apsinuodyti alkoholiu, kartais – mirtinai (nesubrendusį organizmą alkoholis veikia stipriau, jaunuolis dažnai nesuvokia, kokį kiekį jis gali išgerti ir neapsinuodyti), tiek beatodairišką, neatsakingą ar agresyvų elgesį apsvaigus (vairavimas išgėrus, muštynės, rizikingi lytiniai santykiai ar nusikalstamas elgesys), tiek priklausomybės alkoholiui susiformavimą. Žinoma, kad asmeniui, kurio tėvai priklausomi nuo alkoholio, rizika tapti alkoholiku yra 4 kartus didesnė. Pats alkoholizmas nėra paveldimas, bet paveldimas polinkis į jį. Tai reiškia, kad jei susiklosto ir kiti nepalankūs faktoriai – netinkamas auklėjimas bei alkoholį vartoti skatinanti aplinka – alkoholizmas beveik garantuotas, o turėdamas dvidešimt kelis metus žmogus jau gali būti degradavęs.
Alkoholis  taip smarkiai įsigalėjęs mūsų kultūroje ir gyvenime, kad sunku tikėtis, jog jį išgyvendinsime. Tačiau ne visi žmonės, kurie geria, tampa priklausomais. Ar yra kokie kiekiai, kurių neviršijant, galima tikėtis nesusirgti alkoholizmu?
Kalbant apie alkoholio poveikį organizmui – jis visada yra, nors ne visada akivaizdus. Priklausomas nuo alkoholio žmogus – ligonis, kuris, deja, dažniausiai šią ligą neigia. Taip, iš sveikatos pozicijų siekiamybė yra visiška abstinencija. Bet iš realybės pozicijų – bent jau stebėti savo suvartojamo alkoholio kiekį, matuojant standartiniais alkoholio vienetais (SAV).
Pagal poveikį organizmui skiriami šie alkoholio vartojimo tipai:
Rizikingas alkoholio vartojimas
– kuris, jei nepasikeis įpročiai, gali tapti žalingu;
Žalingas – jau yra aiški žala fizinei arba psichinei sveikatai (kepenų, širdies, skrandžio funkcijų sutrikimai ar dažniausiai nuotaikos, miego,  nerimo sutrikimai);
Priklausomybė nuo alkoholio – atsiradęs nebevaldomas potraukis gerti, negeriant – abstinencijos būklė. Gėrimas tampa svarbiausia veikla gyvenime.
Pagal PSO nuostatą, 1 SAV yra 10 gramų šimtaprocentinio alkoholio.  Tai apytikriai būtų 250 ml 5 proc. stiprumo alaus, 125 ml  12 proc. vyno, 25 ml  degtinės. Jei vyras per dieną viršija 4 SAV kiekį, o per savaitę – 28 SAV, jis jau patenka į rizikingai alkoholį vartojančių grupę.  Per vieną dieną išgeriamas alkoholis neturėtų viršyti 4 SAV. Jeigu visą savaitę negeriama, bet tas kiekis išgeriamas per vieną dieną , tai taip pat rizika.
Moterims šios rekomendacijos  perpus mažesnės, t.y., per savaitę išgeriamas alkoholio kiekis neturėtų viršyti 14 SAV arba per dieną – 2 SAV.  Orientacijai - viename butelyje vyno yra apie 8 SAV.

Joint Commission International ligoninės standartas