Oftalmologija (akių gydymas)

Oftalmologija – tai medicinos šaka, kurios tyrimo objektai – rega, akių ligos, jų gydymas ir profilaktika.

Medicinos centruose „Northway“ teikiamos profesionalios akių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Ilgametę patirtį turintys vaikų ir suaugusiųjų gydytojai oftalmologai konsultuoja pacientus dėl įvairių regėjimo problemų, atlieka profilaktinius regėjimo patikrinimus, diagnozuoja ir gydo akių ligas, atlieka įvairias procedūras, teikia neatidėliotiną pagalbą, rekomendacijas. Konsultacijos metu gydytojas oftalmologas (okulistas) pateikia išsamią informaciją apie paciento akių būklę, individualiai rekomenduoja tinkamiausius gydymo, profilaktikos būdus ir priemones.

Oftalmologijos specialistai teigia, kad sveikas akis galima išsaugoti tik griežtai laikantis darbo ir poilsio režimo, sveikos, subalansuotos mitybos, profilaktiškai lankantis pas akių gydytoją, o esant regėjimo sutrikimams, vykdant visas akių gydytojo rekomendacijas. Gerą regėjimą išsaugoti lengviau, nei jį atkurti.

Kokias paslaugas apima oftalmologija?

Vaikų ir suaugusiųjų gydytojai oftalmologai konsultuoja pacientus dėl įvairių regėjimo problemų, atlieka akių ir jų priedų apžiūrą, diagnozuoja ir gydo akių ligas (akių uždegimai, trumparegystė, toliaregystė,  astigmatizmas, žvairumas, konjunktyvitas, miežis, tinklainės ligos, glaukoma, katarakta ir kt.), atlieka įvairias procedūras, teikia rekomendacijas. Gydytojas oftalmologas patikrins regėjimą, ištirs regėjimo aštrumą, akių dugną, pateiks išsamią informaciją apie akių būklę, o esant regėjimo sutrikimui, skirs jį koreguojančias priemones, sudarys stebėjimo planą, pateiks naudingų rekomendacijų.

Konsultacijos metu gydytojas oftalmologas pateikia išsamią informaciją apie paciento akių būklę, individualiai rekomenduoja tinkamiausius gydymo, profilaktikos būdus ir priemones.

Medicinos centruose „Northway“ atliekamos įvairios oftalmologinės procedūros, išsamūs akių tyrimai ir akių ligų gydymas. Profilaktiniai regėjimo patikrinimai ir akių ligų diagnostika atliekama naudojant modernią įrangą, leidžiančia tiksliai įvertinti akių būklę, pamatyti akies kraujagysles, įsitikinti, ar jos neplyšusios, įvertinti, ar akyje nėra pažeidimų bei sužalojimų. Akių dugno tyrimas (oftalmoskopija) padeda tiksliai įvertinti ne tik regos nervo, tinklainės ar kraujotakos pokyčius, bet bendrą paciento būklę ir diagnozuoti įvairias sistemines ligas (cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį ar galvos auglius), tad šį tyrimą skirti gali ir kitų sričių specialistai. Klinika taip pat siūlo svetimkūnio pašalinimą iš junginės ar ragenos, miežio, riebalinių sankaupų pašalinimą, ašarų takų praplovimą, vokų masažą ir kitas gydomąsias procedūras. Procedūras atlieka patyrę ir kvalifikuoti specialistai.

Dažniausi akių sutrikimai ir akių ligos

Dažniausiai diagnozuojamos šios akių ligos ir sutrikimai: akių uždegimas, sausų akių sindromas, trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas, konjunktyvitas, keratitas, blefaritas, miežis, tinklainės ligos, glaukoma, katarakta, tinklainės plyšys ar atšoka, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija.

Sausų akių sindromas. Tai viena dažniausių ligų, dėl kurių kreipiamasi į oftalmologijos specialistą. Tyrimų duomenimis, sausų akių sindromo simptomai vargina kas trečią žmogų. Ši būklė išsivysto sutrikus pusiausvyrai tarp akies obuolio paviršiaus ir ašarų plėvelės. Dažniausios šio sutrikimo priežastys – amžius, hormoniniai pokyčiai, oro sąlygos, tam tikrų medikamentų vartojimas, kontaktinių lęšių nešiojimas, akių operacijos. Sausos, sudirgusios, lyg smėlio pripiltos akys, svetimkūnio akyje jausmas, akių nuovargis, pablogėjęs, neryškus regėjimas – pagrindiniai sausų akių sindromo simptomai. Juos pastebėjus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją oftalmologą. Sausų akių sindromas diagnozuojamas specialiais tyrimais. Patvirtinus diagnozę, skiriamas gydymas.

Negydomas sausų akių sindromas gali grėsti rimtomis komplikacijomis – akies paviršiaus uždegimu, ragenos pažeidimais, opomis.  Ligai progresuojant ir ragenai plonėjant, gali būti negrįžtamai pažeistas regėjimas.

Konjunktyvitas. Tai – junginės, dengiančios akies obuolį ir vidinę vokų pusę, uždegimas. Įprastai konjuktyvitas apima abiejų akių junginę – prasidėjęs vienoje akyje, per dieną ar dvi jis išplinta į kitą. Konjuktyvitą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai, kartais jo priežastimi tampa alerginė reakcija ar koks nors dirgiklis. Konjunktyvitas neretai užklumpa peršalus. Virusinis konjuktyvitas yra labai užkrečiamas – jis gali būti perduodamas tiesiogiai per nešvarias rankas, ašaras arba užkrėstus daiktus.

Virusinis junginės uždegimas dažniausiai pasireiškia akių paraudimu, ašarojimu, diskomfortu, taip pat gali būti jaučiamas bendras silpnumas, peršalimo simptomai. Bakterinio konjuktyvito požymiai – akių paraudimas, svetimkūnio pojūtis, gleivėtos, pūlingos išskyros, po miego sulipę vokai. Konjuktyvitas diagnozuojamas gydytojo oftalmologo apžiūros metu, atliekant specialius tyrimus. Diskomforto palengvinimui atliekami praplovimai fiziologiniu tirpalu, skiriami drėkinantys lašai, taip pat gali būti naudojami priešuždegiminiai, antibiotikų lašai, tepalai. Įprastai konjuktyvito simptomai išnyksta per 2 savaites.

Keratitas. Tai gan dažnai pasireiškiantis infekcinis arba neinfekcinis ragenos uždegimas. Infekcinį keratitą dažnai sukelia bakterijos, grybeliai, protistai (amebos), virusai. Neinfekcinis keratitas dažniausiai išsivysto po traumos, sergant sisteminėmis ligomis, dėl nervinio streso, avitaminozės, netinkamos kontaktinių lęšių priežiūros, akies vokų deformacijos. Dažniausi keratito simptomai – pablogėjusi rega, akies skausmas, paraudimas, ašarojimas, vokų spazmai, balsvas židinys skaidrioje ragenoje. Šiam židiniui išopėjus, susidaro ragenos opa. Uždegimui apėmus gilesnius ragenos sluoksnius ir akies audinius, gali prakiurti ragena ar grėsti kitos komplikacijos.

Miežis. Tai – akių vokų liga, išsivystanti į voko riebalų liaukas ar blakstienų folikulus patekus bakterijoms. Pagrindiniai jos simptomai – skausmingas voko ar jo krašto patinimas, paraudimas, akies junginės paburkimas. Vaikams dažnai patinsta abu vokai, pakyla temperatūra, po ausimi padidėja limfmazgiai. Po 3–4 dienų susiformuoja skausmingas rausvas mazgelis su pūlinga viršūne, galinčia pratrūkti į akies voko vidinio paviršiaus arba voko odos pusę. Išbėgus pūlingam sekretui, patinimas atslūgsta, skausmas sumažėja. Miežis gydomas antibiotikais (lašais ir tepalais), ant voko dedamais sausais šiltais kompresais. Nedidelis miežis gali išnykti savaime, didesnis gydomas chirurginiu būdu, iš junginės pusės atveriant mazgelį ir pašalinant jo viduje esantį sekretą. Miežis nėra užkrečiamas.

Tinklainės plyšys ar atšoka. Tinklainė – tai plonas šviesai jautrus audinys, iš vidaus dengiantis užpakalinę akies dalį. Dažniausiai tinklainė atšoka tada, kai joje atsiranda viena ar kelios skylutės arba plyšiai. Pro tuos plyšiukus pradeda sunktis skystoji stiklakūnio dalis, skystis atsluoksniuoja tinklainę nuo akies obuolio sienelės, tai ir vadinama tinklainės atšoka. Atšokusi tinklainės dalis nebegali normaliai veikti, o tai nulemia regos pablogėjimą ir gali grėsti net jos praradimu.

Pagrindiniai požymiai, leidžiantys įtarti tinklainės atšoką yra staiga atsiradę vienoje akyje gausūs juoduliai ir/arba žaibai. Nei plyšus, nei atšokus tinklainei, niekada neskauda, išoriškai akis atrodo sveika, o tai suklaidina tiek patį ligonį, tiek aplinkinius, dėl to neretai pavėluojama laiku kreiptis pagalbos. Tuo tarpu šios ligos gydymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo kreipimosi laiko.

Jeigu pajutus juodulius į gydytoją kreipiamasi per 1–2 dienas, dažniausiai randamas tik tinklainės plyšimas, kuris, taikant vietinę nejautrą, ambulatoriškai pagydomas lazerio pagalba.

Jeigu plyšimas laiku nepagydomas, prasideda tinklainės atsisluoksniavimas ir tada padėti gali tik operacija. Regos atsistatymas po operacijos labai priklauso nuo to, kiek tinklainės buvo atšokusios ir kiek laiko tai truko. Kuo ilgiau tinklainė atšokusi, tuo mažesnė tikimybė, kad ir po sėkmingos operacijos regėjimas pagerės. Neoperuojant, arba jeigu po operacijos tinklainė nebeprigula, rega prarandama visiškai.

Dažniausiai tinklainė įplyšta ir atšoka trumparegiams, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms.

Todėl turintiems trumparegystę asmenims, kartą per metus (o esant tinklainės išplonėjimui – kas pusę metų) rekomenduojamas akių dugno ištyrimas, išplėtus vyzdžius.

Profilaktinis regėjimo patikrinimas

Akys – svarbiausias mūsų jutimo organas. Akimis mes matome mus supantį pasaulį. Norint išsaugoti jų sveikatą ir gerą regėjimą, net nejaučiant jokių negalavimų ir neturint jokių nusiskundimų, būtina reguliariai tikrintis akis profilaktiškai. Profilaktinė patikra leidžia laiku pastebėti ir anksti diagnozuoti sutrikimus ir ankstyvas pavojingų akių ligų stadijas, skirti efektyvų gydymą ir užkirsti kelią komplikacijoms bei regėjimo praradimui.

Vaikams, suaugusiems, turintiems regos sutrikimų, nešiojantiems akinius ar kontaktinius lęšius, ir vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims rekomenduojama regėjimą tikrintis kasmet. Neturintiems regėjimo sutrikimų suaugusiems nuo 18 iki 39 metų profilaktinei patikrai pas gydytoją oftalmologą reikėtų atvykti bent kas tris, o nuo 40 iki 60 metų – kas du metus. Pastebėjus, kad regėjimas pakito ar pajutus akių ligų simptomus, į oftalmologijos specialistą reikėtų kreipris nedelsiant.

Medicinos centruose „Northway“ dirbantys patyrę akių priežiūros specialistai, pasitelkę inovatyvią oftalmologinę įrangą, greitai ir tiksliai įvertins akių būklę, paskirs tinkamą gydymą.