Paieška
Darbo laikas

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Kretinga

Anemija (mažakraujystė) – kas tai?

Anemija (mažakraujystė) – tai būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino kiekis, todėl organizmas gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to pablogėja bendra savijauta: atsiranda nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys.

Anemijos simptomai: ką svarbu atpažinti

Dažniausi anemijos simptomai – nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, mėšlungis, galūnių šalimas ar blyški oda. Tačiau ši būklė gali paveikti įvairias organizmo sistemas, todėl požymiai gali būti labai įvairūs.

Bendrieji anemijos simptomai

  • Nuolatinis silpnumas ir energijos stoka
  • Lėtinis nuovargis net ir po poilsio
  • Vangumas, apatija
  • Dirglumas, nuotaikų kaita
  • Depresija

Širdies ir kvėpavimo sistemos požymiai

  • Dusulys net ir nedidelio fizinio krūvio metu
  • Tachikardija (padidėjęs širdies plakimas)
  • Krūtinės skausmas (stenokardija)
  • Galūnių patinimas (edemos)

Nervų sistemos ir psichikos simptomai

  • Galvos svaigimas
  • Dėmesio koncentracijos sunkumai
  • Atminties pablogėjimas
  • Regos sutrikimai (pvz., „musytės“ akyse)

Odos, plaukų ir nagų pokyčiai

  • Blyški oda
  • Plaukų slinkimas
  • Lūžinėjantys ar silpni nagai

Raumenų ir kaulų sistemos požymiai

  • Raumenų silpnumas
  • Greitas raumenų nuovargis
  • Mėšlungis, raumenų trūkčiojimai
  • Protarpinis šlubavimas
  • Lėtas kaulų gijimas po lūžių

Virškinimo sistema ir mitybos įpročiai

  • Apetito stoka ar anoreksija
  • Noras valgyti neįprastus dalykus: ledą (glofagija), žemę (pagofagija)
  • Sutrikęs rijimas (disfagija)
  • Atrofinis glositas (pakitęs liežuvis)
  • Blogas burnos kvapas
  • Maistinių medžiagų neįsisavinimas (malabsorbcija)
  • Žarnyno pažeidimas (eksudacinė enteropatija)

Specifiniai simptomai vaikams ir paaugliams

  • Ūgio ir svorio atsilikimas
  • Vėluojantis lytinis brendimas
  • Dažnos infekcijos dėl silpnesnio imuniteto

Jei pastebite keletą šių požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą. Daugeliu atvejų anemija lengvai diagnozuojama ir sėkmingai gydoma. Registruokitės šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultacijai „Northway“ medicinos centruose jau dabar!

Hemoglobino normos

Pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. gaires1, hemoglobino normos priklauso nuo lyties, amžiaus, nėštumo, gyvenamosios vietos aukščio virš jūros lygio ir kitų veiksnių.

PSO 2024 m. rekomenduojamos hemoglobino normos (Hb koncentracija, g/L):

Gyventojų grupėAnemija diagnozuojama, kai Hb <
Vaikai (6–23 mėn.)105 g/L
Vaikai (24–59 mėn.)110 g/L
Vaikai (5–11 metų)115 g/L
Paaugliai (12–14 metų)120 g/L
Moteris (15–65 m., nenėščios)120 g/L
Vyrai (15–65 m.)130 g/L
Nėščiosios (1 ir 3 trimestras)110 g/L
Nėščiosios (2 trimestras)105 g/L

Šie skaičiai gali būti koreguojami atsižvelgiant į tai, ar žmogus gyvena aukštikalnėse, ar rūko, nes tai turi įtakos hemoglobino koncentracijai.

Lietuvoje gydytojai dažniausiai vadovaujasi šiomis PSO gairėmis bei laboratorijų pateikiamomis referencinėmis reikšmėmis, kurios gali nežymiai skirtis priklausomai nuo taikomo metodo.

Anemijos paplitimas: dažna, bet valdoma sveikatos būklė

Anemija yra labai dažna visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši būklė paliečia apie trečdalį moterų ir vaikų visame pasaulyje:

  • Apie 30,7 % moterų (15–49 m.) turi anemijos požymių2
  • Tarp nėščiųjų šis skaičius siekia 35,5 %3
  • Maždaug 4 iš 10 vaikų iki 5 metų taip pat serga anemija4
  • Lietuvoje 2019 m. duomenimis, anemija diagnozuota daugiau nei 70 tūkstančių žmonių, dažniausiai dėl geležies trūkumo.5

Rizikos grupės

Anemija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau tam tikros grupės yra ypač rizikingos:

  • Moterys reprodukciniame amžiuje (dėl kraujo netekimo per menstruacijas)
  • Nėščios moterys (dėl padidėjusio geležies poreikio)
  • Vaikai (ypač iki 5 m. amžiaus)
  • Vyresnio amžiaus asmenys
  • Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis arba turintys virškinimo sutrikimų
  • Asmenys, kurių mityba neaprūpina organizmo reikalingais mikroelementais

Anemijos priežastys

Anemija nėra vienalytė būklė – ją gali lemti įvairūs veiksniai, todėl labai svarbu nustatyti tikslią priežastį. Nuo to priklauso tiek gydymo būdas, tiek jo sėkmė. Dažniausios priežastys:

  • Geležies stoka – dažniausia anemijos priežastis, ypač moterims ir vaikams.
  • Vitaminų trūkumas – ypač vitamino B12 ir folio rūgšties stoka.
  • Kraujavimas – ūmus ar lėtinis, pavyzdžiui, dėl opų, menstruacijų ar vidaus kraujavimų.
  • Lėtinės ligos – inkstų, onkologinės, autoimuninės ar uždegiminės ligos.
  • Kaulų čiulpų ligos – kai sutrikdoma kraujo ląstelių gamyba.
  • Paveldimos ligos – pvz., talasemija, pjautuvo pavidalo anemija.
  • Virškinimo sistemos sutrikimai – dėl kurių neįsisavinamos reikalingos medžiagos.
  • Nėštumas – padidėjęs geležies poreikis ir kraujo tūrio augimas gali sukelti anemiją.

Anemijos rūšys ir sunkumo laipsniai

Anemija nėra viena konkreti liga – tai bendras terminas, apibūdinantis būkles, kai sumažėja hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Ji gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, todėl gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės.

Pagrindinės anemijos rūšys

  • Geležies stokos anemija – dažniausiai pasitaikanti forma, kuri atsiranda, kai organizmui trūksta geležies. Ji gali išsivystyti dėl prastos mitybos, kraujavimo ar padidėjusio poreikio (pvz., nėštumo metu).
  • Megaloblastinė anemija – sukelta vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumo. Gali pasireikšti ne tik bendru silpnumu, bet ir nervų sistemos simptomais (rankų tirpimu, atminties pablogėjimu).
  • Su lėtinėmis ligomis susijusi anemija – išsivysto sergant lėtinėmis uždegiminėmis, inkstų ar onkologinėmis ligomis. Paprastai vystosi lėtai.
  • Hemolizinė anemija – būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai suyra greičiau nei organizmas spėja juos pagaminti. Gali būti įgimta arba įgyta.
  • Aplazinė anemija – reta, bet rimta būklė, kai kaulų čiulpai nebegamina pakankamai kraujo ląstelių.
  • Paveldimos anemijos – tokios kaip talasemija ar pjautuvo formos anemija, dažniau pasitaiko tam tikrose geografinėse ar etninėse grupėse.

Anemijos sunkumo laipsniai

Anemijos sunkumas dažniausiai nustatomas pagal hemoglobino (Hb) koncentraciją kraujyje:

  • Lengva anemija: hemoglobinas šiek tiek mažesnis nei norma. Gali nesukelti ryškių simptomų.
  • Vidutinio sunkumo anemija: žymiai sumažėjęs Hb, dažniausiai jaučiamas nuovargis, dusulys, silpnumas.
  • Sunki anemija: labai žemas Hb kiekis. Gali atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų – tokiais atvejais reikalingas skubus gydymas.

Simptomų intensyvumas gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į bendrą savijautą bei kitus kraujo tyrimų rodiklius.

Anemijos diagnostika: kokie tyrimai reikalingi

Diagnozei patvirtinti reikalingas laboratorinis kraujo tyrimas:

  • Bendras kraujo tyrimas (hemoglobino lygis, eritrocitų skaičius, hematokritas)
  • Geležies kiekio kraujyje rodikliai: feritinas, transferinas, geležis
  • Vitaminų B12 ir folio rūgšties tyrimai
  • Retikulocitų, bilirubino, LDH tyrimai (jei įtarimas dėl hemolizės)

Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų: virškinimo sistemos, lėtinių infekcijų paieškos ar net kaulų čiulpų analizės.

Kaip gydoma anemija

Anemijos gydymas priklauso nuo priežasties:

  • Jei priežastis – geležies stoka, skiriami geležies preparatai (geriamieji ar geležies lašelinės)
  • Jei trūksta vitaminų B12 ar folio rūgšties – skiriami vitaminų papildai
  • Jei nustatomas kraujavimas – gydomas ar stabdomas jo šaltinis
  • Sunkiais atvejais gali būti reikalingas kraujo perpylimas ar kita specializuota pagalba

Svarbu ne tik atkurti normalų hemoglobino lygį, bet ir išspręsti anemijos priežastį. Gydymas paprastai trunka 2–3 mėnesius, o paskui atliekami kontroliniai kraujo tyrimai.

Anemijos profilaktika

Anemijos galima išvengti, ypač jei ji susijusi su mitybos trūkumais ar gyvenimo būdu. Štai ką galite padaryti:

  • Subalansuota mityba: vartokite daugiau geležies turinčių produktų (raudona mėsa, kepenys, kiaušiniai, pupelės, špinatai).
  • Vitaminų šaltiniai: pasirūpinkite pakankamu vitamino C, B12 ir folio rūgšties kiekiu – jie padeda įsisavinti geležį.
  • Reguliarūs kraujo tyrimai: ypač jei priklausote rizikos grupei (nėščios moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės).
  • Fizinio aktyvumo palaikymas: gerina kraujotaką ir padeda išvengti bendro silpnumo.
  • Tinkamas gydymas lėtinių ligų atvejais: kontroliuojamos lėtinės ligos mažina anemijos išsivystymo riziką.

Prevenciniai įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ir užkirsti kelią ilgalaikiams sveikatos sutrikimams.

Įtariate, kad Jums gali būti anemija?

Jei dažnai jaučiatės pavargę, trūksta oro, pastebite plaukų slinkimą, blyškumą ar kitus šiame straipsnyje aprašytus požymius – tai gali būti pirmieji anemijos ženklai. Pasitikrinti verta, kad įsitikintumėte, ar Jūsų savijauta nesusijusi su hemoglobino trūkumu.

„Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiame visapusišką pagalbą: nuo pirminės gydytojo konsultacijos iki tiksliai parinktų kraujo tyrimų ir individualiai pritaikytų gydymo sprendimų. Registruokitės šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultacijai jau dabar. Kuo anksčiau nustatoma anemija, tuo lengvesnis ir efektyvesnis jos gydymas.


Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar visada anemija reiškia, kad trūksta geležies?

Ne. Anemiją gali sukelti ir vitaminų trūkumas, lėtinės ligos ar kiti veiksniai.

Ar galima išsigydyti vien mityba?

Lengvomis formomis – kartais, bet dažniausiai reikia ir papildų arba vaistų.

Kiek trunka gydymas?

Vidutiniškai 2–3 mėnesius, bet priklauso nuo anemijos tipo ir priežasties. Taikant inovatyvius metodus (geležies infuziją esant geležies stokos anemijai) sveikimą galima paspartinti kelis kartus.

Ar gali anemija kartotis?

Taip, jei nešalinamos pagrindinės priežastys arba nekeičiami gyvensenos įpročiai.


Šaltiniai

  1. 1. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Guideline on haemoglobin cutoffs to define anaemia, 2024.
    https://www.who.int/publications/i/item/9789240088542 ↩︎
  2. 2. World Health Organization. Anaemia in women and children – Global Health Observatory.
    https://www.who.int/data/gho/data/themes/topics/anaemia_in_women_and_children ↩︎
  3. 3. World Health Organization. Anaemia in women and children – Global Health Observatory.
    https://www.who.int/data/gho/data/themes/topics/anaemia_in_women_and_children ↩︎
  4. 4. World Health Organization. Anaemia – Fact sheet.
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/anaemia ↩︎
  5. 5. Petraitytė I., Jurkaitienė R. Geležies stokos anemija: įtaka vaikų gyvenimo kokybei.
    https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2020/09/2020-SM5.Internetas-26-29.pdf ↩︎

Konsultuojantys gydytojai

Valerijus MOROZOVAS

Šeimos gydytojas
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Ingrida ČEREŠKIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Doc. dr. Asta MASTAVIČIŪTĖ

Šeimos gydytoja (laikinai nedirba)
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Regina BALČIŪNIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Vida UZELIENĖ

Šeimos gydytoja, echoskopuotoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Dragūnų g. 2
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Irma SPĖČIŪTĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Jurgita VALMAITĖ-SAKALAUSKIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Dragūnų g. 2

Kotryna GLINSKYTĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Domantė MAČIULYTĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Janina KIZIELIENĖ

Vidaus ligų gydytoja, terapeutė
  • lt , en , ru
  • Kretinga, J. Basanavičiaus g. 80

Edgaras STRELCOVAS

Vidaus ligų gydytojas (išsami diagnostika)
  • lt , en , de
  • Kaunas, Miško g. 25A
Vilniuje S. Žukausko g. 19 +370 5 264 4466 Internetu