Riešo skausmų kentėti nebereikia

Medicinos centras „Northway“ – viena iš didžiausią patirtį turinčių privačių gydymo įstaigų Vilniuje, kurioje atliekama daugiausiai riešo artroskopinių operacijų, veiksmingai palengvinančios gyvenimą neretai ilgą laiką riešo skausmus kentusiems pacientams.

Artroskopija – tai gydymo būdas, kuomet nedaromas pjūvis, operuojamoji vieta pasiekiama, operuojama ir operacijos eiga kontroliuojama videokameromis bei optinėmis sistemomis. Sąnarys visų pirma apžiūrimas specialiais instrumentais, diagnozuojama patologija ir tik po to atliekamos gydomosios procedūros.

„Pirmiausia artroskopiškai buvo pradėti operuoti kelio sąnariai, tačiau, tobulėjant technologijoms, tapo įmanoma tokiu būdu operuoti ir smulkiuosius sąnarius, tarp jų ir riešo sąnarį, – teigia ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Riešo artroskopija – tausojanti operacija

Anot gydytojo K. Blizniko, riešą gali skaudėti dėl daugelio priežasčių. Bene pagrindinė – potrauminiai liekamieji reiškiniai. Gana dažnai po lūžių lieka skausmai, kuriuos sukelia rentgenogramose nematomos dalies – raiščių ir sąnario kremzlių sistemos – pažeidimas. Norint juos pamatyti reikia atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimą, kurio metu ir diagnozuojama patologija.

Skausmą gali sukelti ir potrauminiai sinovitai – skysčių kaupimasis ir nuolatinis sąnario patinimas, ar pačios sąnario anatomijos pakitimas, kai po lūžio kaulai sugyja kitaip, ar per daugelį metų sutrumpėjęs stipinkaulis, kai pasikeičia visa sąnario anatomija, biomechanika, ir dėl to atsiranda kasdienį gyvenimą apsunkinantys skausmai.

„Visais minėtais atvejais riešo sąnarį, tiksliau – trikampės skaidulinės kremzlės komplekso patologiją galima gydyti – operuoti artroskopiškai, – sako specialistas. – Pavyzdžiui, esant sinovitui atliekama sinovektomija – pašalinamas audinio, kuris gamina sąnarinį skystį, perteklius. Taip pat įmanoma padėti reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, artroskopiniu būdu pašalinant sąnaryje išvešėjusius audinius. Operacijos dėka pasiekiamas paciento bendros būklės pagerėjimas net keleriems metams. Esant potrauminiams ir amžiniams trikampės skaidulinės kremzlės komplekso pakitimams, pašalinus arba susiuvus plyšusią dalį galima tikėtis ženklaus sveikatos būklės pagerėjimo ar net visiško pasveikimo, žmogus išvaduojamas nuo daugelį metų jį kankinusio riešo skausmo, strigimų, patinimų“.

Be pjūvio, t.y. artroskopinėmis operacijomis galima gydyti net riešo ganglijonus – sąnario srityje susidariusias išvaržėles, dėl kurių susidaro guzai. Jie paprastai nebūna labai skausmingi, tačiau trukdo dirbti, negražiai atrodo. Plaštakos chirurgai tokius darinius šalina atviros operacijos būdu, tačiau tai galima padaryti ir artroskopiškai. Pranašumas – ant riešo nelieka rando, be to, kadangi viską galima padaryti kruopščiau, daug mažesnė problemos atsinaujinimo tikimybė.

Po artroskopinės operacijos pacientas gydymo įstaigoje praleidžia apie porą valandų ir yra išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui bei stebėjimui. Atsigauti po operacijos ir grįžti į visavertį gyvenimą visiškai pakanka ambulatorinės reabilitacijos. Pacientai po artroskopinių operacijų sveiksta gana greitai. Dažniausiai pakanka savaitės, kartais –trijų, ir žmogus gali grįžti prie kasdienės veiklos. Tai yra tausojančios operacijos.

 Dalį operacijos išlaidų kompensuoja teritorinė ligonių kasa

„Pasaulyje įsivyravo nuostatos, kiek galima daugiau išsaugoti to, ką davė gamta, – pasakoja ortopedas-traumatologas K. Bliznikas. – Jeigu pasikeičia riešo sąnario anatomija dėl amžiaus arba dėl buvusio lūžio, žalojamos kitos kremzlės. Jeigu atlikus tam tikras procedūras galima užkirsti kelią patologijos progresavimui ir tolimesniam sąnario susidėvėjimui, tai būtina daryti, nes tik taip galima išvengti didesnės apimties operacijų, tokių kaip sąnario „uždarymo“ ar jo protezavimo.

Didžiausia problema Lietuvoje, pasak specialisto, yra ta, kad ne visais atvejais riešo patologija tinkamai diagnozuojama ir gydoma. Dažniausiai riešo skausmus kenčiančiam pacientui paskiriami priešuždegiminiai vaistai ir gydymas tuo baigiasi.

Atlikus visus reikiamus tyrimus – pradedant paprasta rentgenograma ir baigiant magnetinio rezonanso tyrimu – galima diagnozuoti patologiją ir spręsti, kaip ją gydyti. Jei tyrimų metu patologijos nerandama, o žmogus skundžiasi skausmais, Vakarų medicinos literatūroje ir gydymo algoritmuose rekomenduojama atlikti riešo artroskopiją, t.y. apžiūrėti sąnarį. Toks diagnostikos būdas taip pat galimas, nes jis yra pakankamai saugus, sąnarys neatveriamas, nepažeidžiamas, be to kruopščiai ištiriamas, ko beveik neįmanoma padaryti atvėrus sąnarį.