Faringitas: ką reikėtų žinoti

Šeimos gydytojų ir otorinolaringologų teigimu, faringitas (ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas) – itin dažnas susirgimas šaltuoju metu laiku.

Dažniausiai šią ligą sukelia virusai, todėl ji praeina savaime arba vartojant vietinio poveikio preparatus. Tačiau, remiantis statistika, siekiant išvengti galimų komplikacijų ir norint kuo greičiau sumažinti nemalonius pojūčius ryklėje susirgusiems šia liga neretai skiriami antibiotikai.

Ką reikėtų žinoti apie šią ligą ir kaip teisingai ją gydyti pasakoja Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės ir medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė.

Faringito simptomai ir formos

Faringitas dažniausiai pasireiškia ryklės paraudimu ir skausmo pojūčio ryklėje atsiradimu.

Faringitus pagal sukėlėją galima skirstyti į virusinius, bakterinius, grybelinius, alerginius, trauminius (sukeltus svetimkūnio ar chirurginės manipuliacijos), sukeltus dirginančių aplinkos medžiagų (karšto maisto, garų, rūgščių, šarmų ir kt.)

Dėl Lietuvos klimato ir permainingų orų dažniausias yra infekcinės kilmės faringitas (net 80 proc. visų atvejų). Mūsų aplinkoje yra daugybė virusų, tačiau dažniausi ligos sukelėjai – rinovirusai, adenovirusai, herpes, gripo virusai.

Sergamumo ryklės uždegimu sezonas prasideda rudenį ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario. Liga plinta greitai, ypač žmonių susibūrimo vietose. Pirmieji jos simptomai pasireiškia praėjus 24-72 valandoms po kontakto su sergančiuoju. Virusai ir bakterijos dažniausiai tiesiogiai veikia ryklės gleivinę, sukeldami jos uždegimą. Kai kurie virusai į ryklės gleivinę patenka iš nosies kartu su sekretu arba per kontaktą rankomis, suteptomis išskyromis iš nosies (rinovirusais).

Didžioji dauguma virusų sukelia simptomus būdingus ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Ligoniai skundžiasi ryklės skausmu, susilpnėjančiu valgant ar geriant skysčius, apsunkintu kvėpavimu per nosį, išskyromis iš nosies, kosuliu, bendru silpnumu, tačiau aukšta temperatūra pakyla retai. Liga dažniausiai prasideda nuo slogos ( rinito), vėliau atsiranda skausmas ryklėje. Vaikus neretai vargina ir kosulys. Vidutininės ir sunkios eigos virusiniam faringitui būdingas stiprus ryklės skausmas, skausmingas rijimas, bendras silpnumas ir aukšta temperatūra.

Bakterinis faringitas šios ligos atveju diagnozuojamas apie 15 proc. suaugusiųjų ir apie 30 proc. vaikų. Dažniausias bakterinio faringito sukėlėjas  yra grupės A β-hemolitinis streptokokas. Ūminis grupės A streptokokinis faringitas dažniausiai diagnozuojamas vaikams nuo 5-15 metų amžiaus, tačiau juo gali sirgti ir mažesni vaikai ar vyresni žmonės. Dažniausiai liga prasideda aukšta temperatūra ir gerklės skausmu, taip pat gali varginti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Kaip atskirti – virusinis ar bakterinis faringitas

Atskirti  virusinės kilmės uždegimą nuo bakterinės galima atsižvelgiant i keletą simptomų  ar pakitimų organizme.

Abiejų tipų faringitui būdingas skausmingas ryjimas, karščiavimas, raumenų skausmas, bendras silpnumas. Tačiau jeigu šalia visų šių simptomų yra kosulys ar išskyros iš nosies, o apžiūros metu stebima paraudusi ryklės užpakalinė sienelė, opelės burnoje, smulkios pūslelės apie žiočių lankus, liežuvėlį, minkštajį gomurį – tikrai galime įtarti virusą.

Jeigu šalia bendrų faringito simptomų pastebimas kaklo limfmazgių padidėjimas,  labai ūmus ir stiprus ryklės skausmas, mažai  kintantis dienos eigoje, stiprėjantis, labai skausmingas ryjimas,  kai nėra jokių kitų peršalimo požymių, o apžiūros metu dar stebimas pūlingas apnašas – tikėtina, kad tai bakterinė infekciją. Esant bakterinio tipo infekcijai, ligonis gali skųstis pykinimu, vėmimu, pilvo ir galvos skausmais.

Kartais virusinė ir bakterinė infekcijos gali persidengti. Jeigu kyla abejonių, rekomenduojama atlikti greitą streptokoko antigeno nustatymo testą, o jeigu jo atlikti nėra galimybės – mikrobiologinį pasėlio ir kraujo tyrimus.

Koks gydymas rekomenduojamas

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į ligos kilmę. Gydymas antibiotikais reikalingas ir veiksmingas tik sergant streptokokiniu ar kitu bakteriniu faringitu, todėl labai svarbu tiksliai diagnozuoti šio tipo susirgimą ir atskirti jį nuo virusinio faringito, kurio gydymui taikomas tik simptominis gydymas.  Antibiotikas esant bakterinei infekcijai skiriamas dėl ligos eigos sutrumpinimo ir galimų komplikacijų.

Pasak specialistų, antibiotikus rekomenduojama skirti, kai ligoniui nustatomi bent trys diagnostiniai kriterijai, būdingi streptokokiniams faringitui, taip pat ligoniams, kuriems yra teigiamas greitas streptokokinio antigeno nustatymo testas arba teigiamas pasėlio rezultatas, ligoniams, kurių būklė negerėja gydant juos simptomiškai, taip pat kai ligos eiga atipinė ar žaibiška, esant rizikos faktoriams

Virusiniai faringitai praeina  savaime per 3-4 dienas ir antibiotikai jų gydymui nereikalingi.

Virusinio ir bakterinio faringito gydyme labai svarbus simptominis gydymas, tinkamas režimas ir dieta. Pagrindinis šio gydymo tikslas – ryklės skausmo numalšinimas, ryklės gleivinės sudrėkinimas bei dezinfekavimas, vietinis priešuždegiminis poveikis. Skausmo mažinimui dažniausiai naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (ibuprofenas, aspirinas ar acetaminofenas). Ligoniams, sergantiems faringitu rekomenduojamas šiltas, minkštos konsistencijos maistas, patariama gerti daug šiltų skysčių. Kadangi nuryti didelį kiekį skysčių dažnai būna skausminga, tam, kad sumažinti skysčių poreikį, rekomenduojamas lovos režimas ir temperatūros mažinimas. Patariama nutraukti ar bent sumažinti rūkymą, nes dūmai dirgina ryklės gleivinę. Taip pat rekomenduojamos karštos vonios, kojų kaitinimas, šildomi kompresai kaklo srityje, inhaliacijos, gerklės skalavimas druskos tirpalu. Ryklės skausmui malšinti siūloma naudoti įvairius ryklės purškalus ir pastiles. Daugumos jų sudėtyje yra vietiškai veikiančio antiseptiko (skausmą mažinančio vaisto), numalšinančio skausmą keletui valandų.

Jeigu įtariama ir patvirtinama gripo infekcija arba Herpes infekcija – gali būti skiriamas gydymas ir priešvirusiniais preparatais.

Ką reikia žinoti apie neinfekcinį faringitą

Kartais faringitą sukelia ne virusai ar bakterijos, bet fizikiniai – cheminiai faktoriai. Toks faringitas vadinamas neinfekciniu. Rūkymas, knarkimas, rėkimas, trachėjos intubacija atliekant bendrą nejautrą, taip pat patalpų ar oro tarša, temperatūros svyravimai (ypatingai sausas ir šaltas oras), oro ir patalpų drėgnumas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kiti gretutiniai susirgimai – kiekvienas organizmas gan individualiai reaguoja į dirgiklius, o daugeliu atveju galima ir keletos dirgiklių sąveika.

Nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, lydimoms gausių vaišių, svarbu atkreipti dėmesį į Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) ir laringofaringinio refliukso ligos (LFR) sukeliamus ryklės skausmus. 

Netinkama mityba ar tam tikrų tiesiogiai rūgštingumą keliančių produktų vartojimas gali  išprovokuoti ne tik ryklės skausmą, bet  ir sausą kosulį,  svetimkūnio pojūtį kakle, sunkumą ryti ir kvėpuoti, balso pakitimus.

Siekiant išvengti šių negalavimų, rekomenduojame valgyti nedidelėmis porcijomis, vengti rūgštingumą sukeliančių produktų, nevalgyti likus keletai valandų iki miego, taip pat stengtis riboti, o dar geriau – visiškai atsisakyti žalingų įpročių.

Kaip nesusirgti ir kaip greičiau pasveikti susirgus

Jeigu norite išvengti faringito, stenkitės neperšalti, dažnai plaukite rankas, gerai vėdinkite patalpas, venkite kontakto su sergančiaisiais, esant būtinybei, dėvėkite specialias kaukes.

Jei visgi susirgote, likite namuose, pasistenkite laikytis lovos režimo, ilsėkitės ir gerkite daugiau skysčių, o esant reikalui, apsilankykite pas šeimos gydytoją arba otorinolaringologą.

Faringitą būtina gydyti, kad jis netaptų lėtiniu ir neišsivystytų komplikacijos (laringitas, bronchitas, ausies uždegimas ir kt.), tačiau nemažiau svarbu gydytis teisingai.