Dažniau pasitaikančios akių ligos
Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėjęs akies vidinis spaudimas pažeidžia regos nervą ir tinklainės ląsteles. Pamažu pradeda siaurėti akiplotis (erdvė, kurią mato nejudanti akis). Ligos simptomai: akių nuovargis, ašarojimas, dažnas akinių keitimas, pakitimai akies dugne, akipločio susiaurėjimas, vėlyvose stadijose – regėjimo aštrumo sumažėjimas. Negydant, dėl glaukomos galima apakti, todėl visiems virš 40 metų amžiaus būtina pamatuoti akispūdį profilaktiškai 1 kartą per metus.
Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Ilgainiui žmogus gali apakti, todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją oftalmologą. Pagrindiniai rizikos veiksniai: amžius, paveldimumas, patirtos traumos, ultravioletinių spindulių poveikis, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas. Pagrindinės ligos priežastys: medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.
Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Akių junginė yra plona plėvelė, dengianti abiejų akių vokų vidinius paviršius ir akies obuolio priekinę dalį. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.
Miežis – tai uždegimas, atsirandantis nusilpus organizmo imuninei sistemai. Miežis gali būti išorinis (ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos maišeliu uždegimas), vidinis (ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas) arba šaltasis (lėtinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas). Išorinį ir vidinį miežį sukelia bakterijos, o šaltąjį miežį – vokų kremzlinės liaukos latako užsikimšimas ir išsiplėtimas. Pagrindiniai miežio simptomai: vokų patinimas, skausmas, paraudimas, sukietėjimas, atsiradusios traiškanos.
Trumparegystė – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kuomet žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.
Toliaregystė – akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kuomet žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės.
Toliaregių akys greičiau pavargsta, ima skaudėti galvą, lietis vaizdas, trūkčioti ar netgi parausti vokai.
Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų (gebėjimo laužti šviesos spindulius) susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.
Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną (nėra binokulinio matymo). Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.