Kaip išsaugoti regėjimą skaitmeniniame amžiuje?

Sparčiai besivystančios šiuolaikinės technologijos  ir vis naujesnių nešiojamų elektroninių prietaisų atsiradimas davė mums daugybę informacijos gavimo būdų, ženkliai palengvino  tarpusavio bendravimą. Tačiau visi tie naršymai, skaitymai, tekstų rašymai, elektroniniai paštai, dienoraščiai, pokalbių svetainės, žaidimai kuriuos mes atliekame savo nešiojamuose,  planšetiniuose kompiuteriuose,  elektroniniuose knygų skaitytuvuose, išmaniuosiuose telefonuose turi savo kainą.  Tai yra vadinamoji skaitmeninė akių įtampa („digital eye strain“ –angl.) arba kompiuterinis regos sindromas („computer vision syndrome“ –angl.), kurį  gali jausti žmogus, praleidęs daugiau kaip dvi valandas prieš skaitmeninį ekraną. Dauguma mokslinių tyrimų įrodo, kad per daug „ekrano laiko“ gali žalingai veikti mūsų akis, nors problemos rimtumas iki šiol dar nėra visiškai išstudijuotas. Medicinos centro „Northway” gydytoja oftalmologė dr. Rasa Sirtautienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, tikėdamasi, kad jos atsakymai paskatins imtis priemonių, padėsiančių išsaugoti regėjimą.

Kaip plačiai paplitusi skaitmeninės akių įtampos problema?

Skaitmeninė akių įtampa šiuo metu yra dažniausiai sutinkamas nusiskundimas tarp besinaudojančiųjų kompiuteriais. 2012 m. JAV buvo atliktas 10 000 vyresnių nei 18 metų suaugusiųjų apklausa apie skaitmeninių technologijų naudojimą ir regos problemas. Pasirodo, kad daugiau nei 2/3 suaugusiųjų, kurie naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, turi vienokių ar kitokių regos įtampos sindromo simptomų.  Tačiau mažiau nei penktadalis apklaustųjų buvo girdėję šį terminą ir tik 23% apklaustųjų žinojo, kad simptomus galima palengvinti.  Kitų tyrimų duomenimis net 90% žmonių, dirbančių kompiuteriu daugiau kaip 3 valandas per dieną, turi akių problemų. 

Nesvarbu, kaip pavadinsite – „Skaitmeninė akių įtampa“ ar „Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas“ akių ir regėjimo problemos naudojant skaitmeninės technologijos prietaisus tikrai egzistuoja šiuolaikiniame gyvenime.

Kodėl skaitmeniniai prietaisai sukelia daugiau problemų akims?

Greta to, kad prie kompiuterio ar nešiojamų elektronikos prietaiso ekrano mes praleidžiame vis daugiau valandų, elektroninio ekrano pobūdis labiau padidina akių įtampą, negu tos pačios informacijos, atspausdintos ant popieriaus skaitymas. Taip yta todėl, kad ženklai kompiuterio ekrane yra sudaryti iš mažyčių taškelių ar kvadratėlių, vadinamųjų pikselių  (ar „vaizdo elementų“) ir skiriasi nuo vientisų ryškių ribų ženklų, esančių spausdintame tekste. Nurodoma, kad net didelės raiškos ekranuose, pikselių suformuotas tekstas gali būti ne toks ryškus kaip spausdintas.  Be to, žvelgdami į išmaniojo telefono ar kito nešiojamo prietaiso ekraną, mes jį įprastai pritraukiame arčiau akių, nei yra rekomenduojamas skaitymo atstumas. Net geriausios raiškos  į kompiuterio ekranuose žymiai sunkiau sutelkti žvilgsnį į vaizdą, nei žiūrint į spausdintą popieriuje. Tas pastovus „perfokusavimas“ sukelia akies vidinio raumens (krumplyno) nuovargį, be to, dažni akies mikro judesiai nuvargina išorinius akies raumenis,  o tai ir yra pagrindinis skaitmeninės akių įtampos komponentas.  

Skaitmeninių prietaisų naudojimas gali paryškinti esančias akių problemas (astigmatizmą, toliaregystę, presbiopiją). Nes akys privalo ir analizuoti ir koreguoti skaitmeninį turinį.

Ar visi turi riziką susirgti?

Statistikos duomenimis, daugiau nei 70 procentų žmonių nežino arba nemano, kad jie yra jautrūs skaitmeninei akių įtampai. Bet tiesa yra ta, kad kiekvienas, esantis priešais skaitmeninį ekraną, turi riziką, ir tai nepriklauso nuo amžiaus, profesijos ar gyvenimo būdo. Nors tam tikri veiksniai didina skaitmeninės akių įtampos simptomų  galimybę, žmonės, praleidžiantys prie kompiuterio ar kitų skaitmeninių laikmenų daugiau nei 2 valandas per dieną, turėtų labai pasverti jų naudojimo riziką ir naudą.

JAV atliktoje studijoje nustatyta, kad moterys nusiskundimų turi dažniau nei vyrai, dažnesni akių įtampos simptomai žmonėms iki 55 metų, kad 18-34 metų amžiaus skaitmeninių technologijų vartotojai akių įtampos simptomų turi 45% dažniau, nei jų vyresni kolegos. Taip pat dažniau pasireiškia įvairūs simptomai tiems, kuriems skaitmeninės laikmenos yra darbo priemonė. 39% jų gali būti akių įtampos požymių, 42% kaklo ir pečių skausmas, 25 % – akių sausumas, 23% – neryškus matymas. Naujausi tyrimai rodo, kad didelės energijos mėlynoji šviesos spektro dalis žalingai veikia akies tinklainę ir lęšiuką, o tai ilgainiui gali sąlygoti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ar kataraktos atsiradimą. Nors ilgalaikis skaitmeninių technologijų prietaisų poveikis akims dar nėra pilnais ištirtas, akių įtampos simptomus kasdien  patiria vis daugiau žmonių.  Virš 2/3 pastoviai naudojančių skaitmenines technologijas jaučia tam tikrus simptomus. Dauguma arba iš inercijos arba iš nežinojimo nieko nedaro, kad sumažintų diskomfortą.

Nuo ko priklauso požymių atsiradimo dažnis?

Beveik visiems, besinaudojantiems skaitmeniniais prietaisais, anksčiau ar vėliau atsiranda tam tikrų simptomų. Ir tai visiškai nepriklauso nuo jūsų amžiaus ar patirties su prietaisais lygio. Svarbiausias rizikos veiksnys – tai suminis kiekvienos dienos laikas, praleistas žiūrint į ekraną. Riziką pasireikšti simptomams taip pat didina:

• Kaip arti prie ekrano sėdite ar kaip arti prie akių laikote prietaisą;
• Veiklos rūšys, kurioms naudojamas prietaisas (pvz. žaidimai vargina akis labiau, nei teksto skaitymas ar naršymas internete);
• Retas mirksėjimas;
• Ilgas sėdėjimas prie ekrano ir trumpos pertraukos;
• Kitos akių ligos –sausų akių sindromas, nekoreguotos refrakcijos ydos (pvz. astigmatizmas);
• Svarbu žinoti tai,  jog jei tėvai naudojasi  skaitmeniniais prietaisais daugiau kaip 6 valandas per dieną, dažniausiai turi vaikus su tokiais pat skaitmeninių technologijų naudojimo įpročiais.

Kokie gi šios ligos simptomai?

Dažniausiai sutinkami skaitmeninės akių įtampos ar dar vadinamo kompiuterinio regos sindromo požymiai yra:

• paraudusios sudirgusios akys
• sausos akys
• laikinas vaizdo išsiliejimas žiūrint į ekraną
• pablogėjęs regėjimas į tolį, pakėlus akis nuo ekrano
• galvos skausmai
• kaklo ar nugaros skausmai 

Nustatyta, kad 40 % suaugusiųjų nežino,  kaip sumažinti akių įtampos simptomus ir niekada nebandė to daryti.

Kaip galima išvengti žalingo skaitmeninių prietaisų poveikio?

Svarbiausia įsiklausyti į savo kūną: staigus akių, kaklo galvos ar pečių skausmas yra įspėjimas apie įtampą. Jei jūs jaučiate, kad akys sudirgusios, keletą akimirkų nukreipkite žvilgsnį nuo ekrano, atsipalaiduokite ir atlikite minimalius patobulinimus. 

Paprasčiausias būdas padedantis sumažinti žalingą skaitmeninių prietaisų poveikį jūsų akims – tai naudoti vadinamąją „20-20-20“ taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėti į 20 pėdų (apie 6m) atstumu esančius daiktus.
Dirbant kompiuteriu būtina kas 20 min daryti pertraukėles t.y. nukreipti žvilgsnį nuo ekrano, esančio arti, į tolį, keletą kartų sumirksėti. Tai padeda atsipalaiduoti akies raumenims, sumirksėjus sudrėkinamos akys, atsinaujina ašarų plėvelė. 

Akių įtampos simptomus taip pat palengvintų šie paprasti veiksmai:

• Pilnai užmerkti akis po kiekvieno puslapio peržiūros, pamirksėti 
• Kas 30-60 min.  atsistoti, pajudėti nors kelias sekundes –tai pagerintų ne tik akių būklę, bet ir sumažintų galvos bei pečių skausmą.
• Padidinti skaitomo ekrane teksto šrifto dydį
• Nustatyti savo ekrano ryškumo ir kontrasto parametrus: rekomenduojama pasirinkti ne ryškiai baltą, o šviesiai pilką foną, naudoti akinimo mažinimo filtrą
• Pasirūpinti, kad ekranas būtų švarus ir be dulkių, taip sumažinamas akinimas
• Kompiuterio ekranas turi būti tiesiai prieš veidą ir šiek tiek žemiau akių lygio
• Laikyti nešiojamamus prietaisus komfortišku atstumu ir truputį žemiau akių lygio
• Naudoti didesnės raiškos ekraną.
• Tėvai turėtų riboti „ekrano laiką“ vaikams ir patys mažiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis vaikų akivaizdoje.
• Neužmiršti reguliariai apsilankyti pas akių ligų gydytoją.

Net jei mes nejaučiame jokių akių įtampos simptomų, praleidžiant kasdien bent keletą valandų prie ekrano būtina pasitikrinti akis. Gydytojas gali pastebėti pradinius susirgimo požymius ar akies ypatumus  ir skirti atitinkamą gydymą.

Ar gali padėti kompiuteriniai akiniai?

Naujausios akinių lęšių gamybos technologijos leido sukurti specialius kompiuterinius akinius. Šie akiniai padeda fokusuoti žvilgsnį į vidutinio atstumo objektus, tokius, kaip kompiuterio ekrane, o specialios antirefleksinės dangos padeda apsaugoti nuo atspindžių bei pagerina kontrastą. Tačiau, naudojant šiuos akinius, paprastai blogiau matomi toli esantys objektai.

Kas mūsų laukia ateityje?

Niekas tiksliai nežino kaip keisis skaitmeninės technologijos ateityje. Galima spėti, kad planšetiniai darysis mažesni, telefonai turės daugiau galimybių, bus sukurti nauji prietaisai ir mūsų akys vis daugiau laiko bus įsmeigtos į ekraną tiek dirbant, tiek mokantis, tiek žaidžiant. Todėl turime mokytis, kaip saugiai naudotis šiomis technologijomis ir sukurti įpročius, padedančius išsaugoti  sveikas akis.  Pamirksėti – pakvėpuoti – padaryti pertrauką – tai gali būti pirmieji žingsniai šių įpročių link.