Šlapimo nelaikymas: priežastys, simptomai ir gydymas

Šlapimo nelaikymas – tai būklė, sukelianti ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas gali pasireikšti tik vyresniame amžiuje, su šia problema susiduria ir jaunos moterys, ypač po gimdymo. Nevalingas šlapimo ištekėjimas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, apriboti socialinį aktyvumą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytojus ir ieškoti tinkamų gydymo būdų.​

Medicinos centrų „Northway“ gydytojai akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra normalus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti. Tai – gydoma būklė. Yra daugybė veiksmingų, moterims pritaikytų sprendimų, kurie leidžia sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Kas yra šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai dėl sutrikusios šlapimo pūslės kontrolės nevalingai išteka šlapimas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo nedidelio šlapimo nutekėjimo kosint ar čiaudint iki staigaus ir stipraus noro šlapintis, kai nespėjama pasiekti tualeto. Ši problema nėra trumpalaikė ir nepraeina savaime. 

Kokios yra šlapimo nelaikymo rūšys?

Yra kelios pagrindinės šio sutrikimo rūšys:​

• Įtampos (stresinis) šlapimo nelaikymas. Jis pasitaiko dažniausiai ir pasireiškia šlapimo nutekėjimu fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, judant ar keliant sunkius daiktus. Ši problema dažniausiai susijusi su dubens raumenų silpnumu ir vargina daug moterų.
• Dirglioji šlapimo pūslė. Tai rečiau pasitaikantis sutrikimas. Dėl dirglios šlapimo pūslės atsiranda staigus ir stiprus noras šlapintis, nespėjama nueiti iki tualeto, šlapinimasi dažnai, taip pat ir nakties metu. Šis tipas dažniausiai būna susijęs su amžiaus, įvairiais neurologiniais pakitimais.
• Mišrus šlapimo nelaikymas. Šiuo atveju pasireiškia tiek įtampos, tiek dirgliosios šlapimo pūslės simptomai.​

Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys?

Šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios:​

• Dubens raumenų silpnumas, nusileidimas. Šie šlapinimąsi kontroliuojantys raumenys gali susilpnėti dėl ​nėštumo, gimdymo, menopauzės, taip pat dėl amžiaus pokyčių. Su amžiumi senėjant visi organai slenka žemyn fiziologiškai kiekvienam žmogui, tad pasikeitus tiek gimdos, tiek šlapimo pūslės bei mažojo dubens organų padėčiai atsiranda šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu.
• Hormoniniai pokyčiai. Menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis gali paveikti šlaplės audinius, sumažindamas jų elastingumą ir funkcionalumą.​
• Šlapimo takų infekcijos. Jos gali sudirginti šlapimo pūslę, sukeldamos stiprų norą šlapintis ir net šlapimo nelaikymą.​
• Neurologiniai sutrikimai. Tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar insultas, įvairios stuburo ligos, gali sutrikdyti nervinius signalus, atsakingus už šlapinimosi kontroliavimą.
• Tam tikri vartojami vaistai. Diuretikai, raminamieji ar raumenis atpalaiduojantys vaistai gali padidinti šlapimo gamybą arba sumažinti jo kontrolę.
• Gyvenimo būdo veiksniai. Nutukimas, rūkymas, lėtinis kosulys ar sunkus fizinis darbas gali padidinti spaudimą pilvo srityje ir prisidėti prie šios problemos.

Ar šlapimo nelaikymas pasireiškia po gimdymo ir postmenopauzės?

Taip, nes gimdymo ir postmenopauzės metu silpnėja dubens raumenys ir mažėja audinių elastingumas.

Kokie simptomai rodo šią problemą?

Šio sutrikimo simptomai priklauso nuo jo tipo ir priežasčių. Dažniausi simptomai:​

• Nevalingas šlapimo nutekėjimas. Šlapimo kiekis – nuo kelių lašų iki didesnio, ypač esant fiziniam krūviui.
• Staigus ir stiprus noras šlapintis, galintis kilti net nesant pilnai pūslei.
• Dažnas šlapinimasis. Šlapinamasi dažniau nei įprastai, taip pat ir nakties metu.​

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei moteris jaučia, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar riboja socialinį aktyvumą, būtina kreiptis į savo ginekologą, kuris įvertins
būklę, parinks tinkamiausią gydymą ar nukreips pas uroginekologijoje besispecializuojantį specialistą. Specialistas padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo strategiją.

Nereikėtų laukti, kol ši problema taps rimta kliūtimi darbui, aktyviam gyvenimo būdui ar santykiams su partneriu – kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas. Geras gydytojas ginekologas visada įsiklausys į Jūsų poreikius, simptomus ir pasiūlys Jums tinkamiausią individualizuotą sprendimą.

Kaip nustatomos šlapimo nelaikymo priežastys?

Tikslioms priežastims nustatyti svarbus atviras pokalbis. Todėl konsultacija pradedama nuo išsamios apklausos. Vertinami pacientės nusiskundimai, gyvenimo kokybė, simptomų dažnis, jų pasireiškimo situacijos. Tuomet atliekama klinikinė apžiūra ir, esant poreikiui, papildomi tyrimai:

• Bendras šlapimo tyrimas, leidžiantis įvertinti, ar tai ne šlapimo takų infekcija.
• Echoskopija, kurios metu vertinama šlapimo pūslės ir aplinkinių organų būklė.
• Urodinaminiai tyrimai, atliekami, norint detaliau įvertinti šlapimo pūslės funkciją.

Gydymo planą gydytojas sudaro remdamasis surinkta anamneze ir visų šių tyrimų duomenimis.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Šlapimo nelaikymo priežastys gali būti įvairios, o gydymo metodų yra daug, todėl kiekvienai pacientei, kuri skundžiasi dėl diskomforto, sprendimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumo laipsnį, moters amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.

Pratimai ir sveika gyvensena

Įtampos šlapimo nelaikymą galima sumažinti stiprinant dubens raumenis. Ypač naudingi specialūs Kėgelio pratimai, kuriuos galima atlikti savarankiškai namuose ir kurie turėtų būti pirmasis žingsnis, mėginant spręsti šią problemą. Taip pat rekomenduojama kontroliuoti svorį, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, pasirūpinti subalansuota mityba taip išvengiant vidurių užkietėjimo.

Pažangi lazerio terapija

Šlapimo nelaikymo gydymas lazeriu – tai viena moderniausių ir mažiausiai invazinių procedūrų, taikomų šios problemos sprendimui. Lazerinė terapija tinkama tiek profilaktikai, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui. Procedūros metu švelniai veikiami audiniai, skatinama kolageno gamyba, gerinamas jų tonusas ir elastingumas, o tai padeda atstatyti šlapimo pūslės atramą. 

Lazerinė procedūra yra neskausminga – pacientės gali jausti tik lengvą šilumos poveikį, perštėjimą ar maudimą. Procedūra trunka vos 15–20 minučių ir nereikalauja ilgo atsistatymo laikotarpio. Po jos negalima kelias dienas sportuoti, maudytis, turėti lytinių santykių. Visa tai – dėl infekcinių ligų pavojaus.

Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo sunkumo, dažniausiai prireikia 1-3 procedūrų, o rezultatas pastebimas iš karto. Be to, ši procedūra padeda sumažinti makšties sausumą, atjaunina gleivinę ir ženkliai pagerina moters gyvenimo kokybę. Tai puikus sprendimas moterims, kurios nori išvengti chirurginių intervencijų. Gydymą lazeriu atlieka ilgametę patirtį turintys lazerinės ginekologijos specialistai.

PRP injekcijos – natūralus audinių atstatymas

Šlapimo nelaikymo gydymas PRP (trombocitais praturtinta plazma) injekcijomis – tai dar viena inovatyvi, minimaliai invazinė terapija. Procedūros metu specialiai paruošta pacientės kraujo plazma, kurioje gausu augimo faktorių ir trombocitų, suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę. Tai skatina odos, kraujagyslių ir jungiamojo audinio regeneraciją – gerėja jo tonusas, drėgmė ir elastingumas.

Šis gydymo metodas ypač tinka moterims, kurioms pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Procedūra yra visiškai natūrali, saugi, tačiau efektas nėra ilgalaikis – ją rekomenduojama periodiškai kartoti.

Makšties gleivinę bei šlaplės erdvę siekiant sudrėkinti galima pasitelkti ir užpildų su hialurono rūgštimi injekcijas.

Intravaginalianiai žiedai (makšties pesarai) – alternatyva chirurgijai

Moterims, kurios šlapimo nelaiko dėl dubens organų nusileidimo, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniais žiedais (pesarais). Tai minkšti medicininiai į makštį įdedami žiedai, kurie parenkami pagal moters anatomiją, nusileidimo laipsnį ir kitus individualius faktorius. Pesarai būna įvairių formų ir dydžių. Jie padeda išlaikyti tinkamą makšties ir šlapimo pūslės padėtį, greitai mažina simptomus ir užtikrina didesnį komfortą.

Intravaginaliniai žiedai rekomenduojami toms moterims, kurioms šlapimo nelaikymo simptomai yra stipriai išreikšti ir trukdo kasdienei veiklai (pvz., sportuoti, šokti ir pan.), tai pat, dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali būti taikomas chirurginis gydymas. Šis metodas efektyviai padeda valdyti simptomus, nesukelia diskomforto, o tinkamai prižiūrimi žiedai gali būti naudojami ilgą laiką.

TOT operacija – kai reikia ilgalaikio sprendimo

Jeigu šlapimo nelaikymas tampa jau rimta problema, ir konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti atliekama pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT, angl. tension-free vaginal tape) operacija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną – priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą. Tokiu būdu atkuriamas natūralus šlapimo sulaikymo mechanizmas.

Ar galima visiškai išgydyti šlapimo nelaikymą?

Taip, daugeliu atvejų įmanoma pasiekti žymų pagerėjimą ar net visišką pasveikimą, ypač jei taikomas kompleksinis gydymas ir pacientė bendradarbiauja su gydytoju.

Šiuolaikinė medicina siūlo įvairiapusius ir veiksmingus nevalingo šlapinimosi sprendimus – nuo prevencinių lazerinių procedūrų iki pažangių chirurginių intervencijų. Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų simptomų ir nedelsti kreiptis pagalbos. Tik laiku kreipiantis į specialistus galima užkirsti kelią problemos progresavimui, išvengti operacijos ir grįžti į visavertį gyvenimą.

Kur kreiptis pagalbos dėl šlapimo nelaikymo?

Jei vargina nemalonūs simptomai ir norėtumėte gauti profesionalų šlapimo nelaikymo gydymą, kreipkitės į medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojus akušerius-ginekologus. Mūsų centrų specialistai, turintys ilgametę patirtį gydant šlapimo nelaikymą, atsakingai įvertins Jūsų individualią situaciją ir pasiūlys veiksmingą gydymo planą.

Neatidėliokite – kuo anksčiau kreipsitės, tuo greičiau galėsite vėl džiaugtis laisvu judėjimu, sportu, kelionėmis ir kasdieniu komfortu. Pasitarkite su gydytojais – šiandien egzistuoja daugybė šiuolaikinių ir veiksmingų sprendimų, leidžiančių pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę.