Grožiui tarnauja visos priemonės – nuo kremo iki skalpelio

Grožis – labai subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas suvokia individualiai. Koks jis Lietuvoje ir kam vardan dailesnių linijų ir skaistesnės odos pasiryžusios Lietuvos moterys (vis dažniau ir vyrai), kalbame su medicinos centro “Northway” gydytojomis dermatovenerologėmis.

Kaip Lietuvės vertina grožį, koks mūsų šalyje yra vadinamasis grožio etalonas?

Mediko ir paciento grožio samprata dažnai nesutampa. Tradicinis medikas grožį suvokia kaip simetriją. Viskas, kas taisyklinga, kur neperlenkta lazda, kur graži yra visuma, ir yra gražu. Tuo tarpu pacientės ateina įsivaizduodamos, kad jas labiausiai darko kokia nors konkreti smulkmena, artefaktas, pavyzdžiui, raukšlė kaktoje, ir tiki, kad ją išlyginusios, taps gražios. Tačiau gydytojas mato, kad pacientės oda pavargusi, šerpetojanti, neprižiūrėta, ir tos vienos raukšlės panaikinimas nepadarys jos gražesnės. Kaip yra sakęs brazilų plastikos chirurgas Mauricio de Mayo, jei namas griūva, tai naujas langas jo neišgelbės.

Kalbant apie lietuvių grožio supratimą, mes per daug sau reiklios, labai savikritiškos, ir šiuo atveju lazda yra labai dažnai perlenkiama. Beje, reiklios ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Turbūt sutiksite, kad dauguma vyrų Lietuvoje, ypač jaunesnės kartos, norėtų, kad šalia jų būtų ideali, tobula moteris, ar bent jau geriau gražesnė nei negražesnė, geriau lieknesnė, nei apkūnesnė. Iš kur toks supratimas, nežinau, bet mes visos tebesame įspraustos į 90-60-90 rėmus ir į tai stengiamės orientuotis. Moterys nori bent priartėti, bent pastovėti šalia to siekiamojo grožio etalono.

Ar Lietuvos moterys renkasi radikalias priemones šiam etalonui įgyvendinti?

Jeigu leistų piniginė, daugelis moterų pasikeistų kardinaliai. Tiesa, dabar tokių nėra labai daug, nes arba trūksta drąsos, arba neleidžia biudžetas. Kita vertus, to irgi nepakanka. Jei atliktume idealiausias procedūras, pakeistume moterį kardinaliai – pakeistume akių vokus, skruostus, veido ovalą, pakeistume šlaunis, nulieknintume kiek tik norisi, bet jei ji po to nedirbs su savimi, niekas nepadės. Ji vėl apaugs celiulitu, o jei neteps veido geru kremu, ji vėl atrodys pavargusi.

Vėlgi, gražūs nori būti ir vyrai, jie nori turėti plaukus, sveiką odą. Jų norai – protingi. Visgi jiems svarbiau, kad jų moterys būtų gražios, gal net labiau, nei to nori pačios moterys.

Kokie dar vyrauja vadinamieji grožio standartai?

Lieknumo kultas yra svarbiausias. Nulis celiulito, stangri oda, ir, kalbant apie kūną, didelė krūtinė. Svarbu ir plaukai, nes kai plaukai “palieka” moterį, yra dar baisiau, nei kai plinka vyrai. Taip pat – oda, o tiksliau, raukšlės. Retai kuri atėjusi sako “pablogėjo mano odos kokybė”. Ne, moterys sako “atsirado raukšlės”. Ir neįtikinsi, kad raukšlė yra žavu, kad ji rodo, jog moteris daug juokiasi. Kitas dalykas – veido spalva. Moterys prašo skaistumo, jaunatviškumo.

Ar skaistumą ir jaunatviškumą galima sugrąžinti medicininėmis priemonėmis? 

Šiais laikais viskas įmanoma. Pradedant kremais, baigiant intervencine chirurgija – visose grandyse yra visos priemonės, kad moteris taptų graži. Ir svarbiausia ne vienos ar kitos raukšlės panaikinimas, o būtent gera odos kokybė. Nes tada moteris atrodo prabangiai ir gali sau leisti išeiti iš namų be makiažo.

Ar lietuvės bando įveikti senėjimo požymius, o gal senėjimą suvokia kaip natūralų procesą?

Šiais laikais senėjimas laikomas liga, o tuo pačiu medicinoje yra visos priemonės šiai ligai gydyti. Juk yra vaistai nuo sąnario senėjimo, vaistai nuo kepenų senėjimo. Juk po procedūros irgi sakoma – “rekomenduoju pratęsti gydymą” arba naudoti gydomąjį kremą nuo raukšlių. Tas, kas anksčiau atrodė kaip humoras – stebuklingi šampūnai ar kremai, dabar yra realybė. Anksčiau net mano dėstytoja sakydavo – netikėkite reklamomis, nes tokia didelė molekulė nepraeina nei per odą, nei per plaukus. Tačiau dabar nanotechnologijų dėka visas medžiagas galima “suvesti” ir per plaukus, ir per odą.

XXI amžiuje aktualiausia yra vadinamasis “anti-eidžingas” – kova su senėjimu, kuriai lietuvių kalboje net nėra tinkamo žodžio.

Taigi, priemonių yra. Bet ar iš tiesų visais atvejais reikia jas naudoti?

Kodėl gi ne. Man, pavyzdžiui, gali atrodyti, kad moters nosis ar krūtinė yra daili. Bet jei moteris negali į save žiūrėti, kodėl jai nepadėti? Gal išaugs jos pasitikėjimas savimi, o gal įsisprausti į 36 dydžio džinsus buvo viso jos gyvenimo siekiamybė. Juk viskas, ko mes norime, yra komfortas. Ir jei tos priemonės padeda pasijausti komfortiškai, vadinasi, jas naudoti verta.

O ar Lietuvoje moterys linkusios afišuoti plastines operacijas?

Tikrai ne, bent jau kol kas. Tikrai nėra taip, kaip būna užsienyje, kai turtinga ponia tyčia atkreipia dėmesį į randelį po plastinės operacijos, norėdama pabrėžti savo statusą, padėtį. Žinoma, pasakoti ar nepasakoti – kiekvieno pasirinkimas, bet lietuvės nori, kad pokyčiai būtų natūralūs, kad aplinkiniai nesuprastų.

Vadinasi, tam tikra prasme siekiama apgauti aplinkinius?

Nesakyčiau, kad nori apgauti. Jos nori patikėti pačios ir kad patikėtų aplinka, kad esame gražios iš prigimties. Juk ir kai pasidažome, norime to paties – atrodyti gražios “iš prigimties”.

Ar dažnai pacientai būna neperkalbami, ateina tiksliai žinodami, ko nori ir nesileidžia su gydytoju į diskusijas?

Tokių yra nedaug, paprastai kiekvienas medikas, matydamas, kad paciento noras neadekvatus, stengiasi mediciniškai įrodyti, kad viena ar kita priemonė visiškai netinka, ir pasiūlyti individualias priemones. Beje, atskira kategorija moterų yra vadinamosios natūralistės – tos, kurios vengia dirbtinių priemonių, arba sako – man dar tik 40, man dar negalima adatų ar kremo. Žinoma, tai irgi savotiškas kraštutinumas, nes oda sutverta taip, kad ją būtina tepti. Juk su kiekvienais metais kolageno mažėja. Jei nori pasitempti, turi ir pasitepti, o su kiekvienais metais reikia vis daugiau įdirbio, kad pagerėtų odos kokybė.

Ar daug būdų yra odos kokybę gerinti be chirurginės intervencijos?

Yra daugybė būdų. Didėjančia tvarka pirmas dalykas – gera kosmetika, paremta nanotechnologijomis. Svarbu ir kosmetologinės procedūros, tokios kaip kolageno kaukės, odos masažas, ir kosmetikos naudojimas namuose. Atliekamos procedūros ir radiobangomis, taip pat egzistuoja krioliftingas – odos veikimas šalčiu. Taip pat – fototerapija, kuomet oda veikiama šviesa pradeda gaminti daugiau kolageno.

Paskaistinti odą po žiemos puikiai padeda pylingas. Jis gali būti rūgštinis, gali būti atliekamas vadinamasis cheminis odos šveitimas. Taip pat – dermabrazija, arba pašlifavimas, kuris nuima senas ląsteles, skatina odos atsinaujinimą.

Toliau – jau intervencinės procedūros. Gali būti taikomos adatinės procedūros, pavyzdžiui, mezoterapija. Tai tam tikrų grožio kokteilių su įvairiais vitaminais, fermentais ir hialuronu suleidimas mikroadatėle į odą, siekiant jos skaistumo, gražumo. Kita priemonė – biorevitalizacija, kuomet mažos adatėlės pagalba į odą suvedamas grynas hialuronas. Tai “primena” odai, kad ji pati turi gaminti hialuroną.

Galimos ir įvairios procedūros lazeriais. Lazeriu galima koreguoti pigmentą, apgamus, galima atlikti odos atnaujinimą su frakcijiniu lazeriu. Taigi, aparatūros yra puikios. Na, o ko negalima šiais būdais, tą gali skalpelis.

Na, o kokios procedūros Lietuvoje siūlomos kūnui?

Pradedant nuo tam tikros kosmetikos, masažų, liekninamųjų ritualų, pavyzdžiui, liposažo, lipodrenažinio, vakuuminio, infraraudonųjų spindulių, radio bangų, povandeninių masažų, baigiant vėlgi chirurgine intervencija. Kūnui atliekama ta pati mezoterapija, skirta liekninimui, strijų naikinimui, pigmento keitimui ir kitkam.

Išvardinote labai daug priemonių siekti grožio. Ar Lietuvoje jau taikomos visos įmanomos pažangiausios priemonės? Ar moteris, gyvenanti Lietuvoje ir, tarkime, JAV, gali gauti visiškai tą patį?

Visiškai. Lietuvoje turimos technologijos yra naujausios, pažangiausios, žengia koja kojon su mokslu. Iš esmės medicina dabar gali absoliučiai viską. Jei žmogui tai leidžia pasijausti geriau, ir jei viskas atliekama sveiko proto ribose, tai tiesiog puiku. Žinoma, pasitaiko visokių atvejų, ir keista, kai tėtis atveda 13-metę dukrą ir prašo išlyginti jos raukšles, o iš tiesų vaikui tiesiog trūksta miego. Taigi, svarbiausia – blaiviai vertinti išvaizdą, ir jei iš tiesų galima ir reikia ją pagerinti – pasinaudoti mokslo pažanga ir gydytojų kompetencija.