Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis visą organizmą. Nuo jos priklauso visos mūsų gyvybinės funkcijos. Tačiau PSO duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos taip pat yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Dažnai jos yra ir neįgalumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti žinant rizikos veiksnius, rūpinantis savo sveikata, pakeitus gyvenimo būdą.  Pasak pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų, vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas? 

Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių derinys. Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Rizikos veiksnys – tai  neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas. Ypatingai svarbią reikšmę turi ir paveldimumas. Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligos polinkį. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų ar po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu koronarine širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės.

Kokie pirmieji širdies ligų simptomai? Skausmas krūtinėje, dusulys – ar visada jie įspėja apie širdies ligų grėsmę? 

Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug – vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Šiandien mes daugiau kalbame apie koronarinę širdies ligą, kuri yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Koronarinė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui – visada reiktų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima patikslinti šių simptomų priežastį. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja.

Ar dėl širdies ligų reikia tikrintis profilaktiškai?

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Pirmiausia rekomenduojama atlikti pilną kraujo riebalų (lipidų) ištyrimą – lipidogramą. Kadangi aterosklerozę skatina ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Dėl to tiriant kraujo riebalų (lipidų) kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų (MTL) (taip vadinamo blogojo) cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) (taip vadinamo gerojo) cholesterolio ir  trigliceridų kiekį kraujyje. 

Jei padidėjęs cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, ypač  vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama atlikti detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Ar sveikesnė gyvensena gali padėti išvengti ar atitolinti širdies ligas?

Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako atsisakymas – yra puikūs keliai į sveiką širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais, žaisti su vaikais ar užsiimti namų ruoša. 
Kokias profilaktikos priemones parekomenduotumėte?
Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė – rizikos veiksnių koregavimas: 

• Fizinis aktyvumas, judėjimas, reguliari mankšta mažina bendrojo cholesterolio, “blogojo” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina “gerojo” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją,  gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antro tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą, padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį.
• Ilgalaikis stresas, depresija yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros. Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.
• Mesti rūkyti. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles – spazmuoti, todėl padidina kraujospūdį. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms – kraujo riebalų (lipidų), cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio.  Jis mažina“gerąjį” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, didina “blogąjį” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį ir trigliceridus. Rūkymas taip pat skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą. Rūkančių žmonių kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, taip pat daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką. 
• Tinkama mityba – nevalgyti riebiai, saldžiai,  gausiai, ypač vakarais (po 19 valandos), išskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti traškučių, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių,  alkoholio, nes jis – papildomas kalorijų šaltinis. 
• Tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Antihipertenziniai vaistai turi ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą.
• Gydyti dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekį kraujyje ar sutrikusį jų santykį), taikant tiek nemedikamentines priemones, tiek skiriant lipidus mažinančius vaistus.
• Tinkamas cukrinio diabeto gydymas.
• Ypatingai svarbu atlikti profilaktinius širdies tyrimus, ypač sulaukus 40 metų: būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus.