Nevaisingoms poroms yra daug būdų padėti

Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje paliečia 10-15 proc. šeimų. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje susituokia apie 20 000 porų. Taigi, su šia bėda kasmet naujai susidurs apie 3 000 porų. Tačiau nevaisingumo gydymo specialistai gali padėti spręsti šią problemą. Apie tai ir kalbamės su vaisingumo centro „Northway“ gydytoju akušeriu ginekologu Žydrūnu Žėba.

“Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti tada, kai nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienus metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio tyrimo,” – teigia gydytojas akušeris ginekologas Ž. Žėba. Anot gydytojo, vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 % bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę.

Histeroskopija ir laparoskopija – tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. “Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir porą gali lydėti sėkmė”, – teigia gydytojas akušeris ginekologas Ž. Žėba. “Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija. Tad poros turėtų nesigąsdinti ir kreiptis į gydytojus kuo anksčiau, nes daliai nevaisingų šeimų gali padėti medikamentinis arba chirurginis gydymas.”

Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, anot gydytojo, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas – kiaušialąstės ir spermijo susijungimas – šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF). Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ją stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.

“Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje”, – pasakoja gydytojas Ž. Žėba.

Anot specialisto, tokiu atveju labai svarbu, kad laboratorijoje, kur atliekamas šis veiksmas, būtų užtikrinta švara, nuolat kontroliuojami, stebimi ir registruojami kritiniai parametrai: temperatūra, drėgnis ir oro kokybė. Tad į laboratoriją embriologai patenka tik su specialia vienkartine apranga.

Gydytojo Ž. Žėbos teigimu, po 14 dienų yra atliekamas nėštumo testas. Jei jis teigiamas, dar po dviejų savaičių daroma echoskopija nėštumui patvirtinti.