Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tradicinė intrauterininė inseminacija (IUI) yra paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas. Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius. Susidomėjimas IUI per pastaruosius 15 metų atsinaujina, nes tobulėja spermos paruošimo technologija. IUI yra santykinai greita ir neskausminga ambulatorinė procedūra, atliekama be nejautros ar nuskausminančių vaistų.

Intrauterininė inseminacija naudojama nevaisingoms poroms gydyti, kai nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas, ovuliacijos sutrikimai, mažos ar vidutinės stadijos endometriozė, nedidelio laipsnio pakitimai spermos tyrimuose, imuninis nevaisingumas dėl gimdos kaklelio gleivių pakitimų.

IUI procedūros, atliekamos stimuliuotame moterų cikle, yra efektyvesnės, nes nėštumų skaičius dažnai pasiekiamas net dvigubai didesnis, lyginant su IUI, atliekamose natūraliame cikle. Ovuliacijai stimuliuoti skiriamas vaistų (gonadotropinų) kiekis IUI procedūroms yra žymiai mažesnis nei IVF procedūroms. Pagaliau kiaušialąstės apvaisinimas yra pasiekiamas natūraliai įprastoje organizmo aplinkoje.

Inseminacija paprastai atliekama 36 valandos po hCG injekcijos („Ovitrelle“, „Pregnyl“). Vyras priduoda spermą į laboratoriją, kurioje ji paruošiama IUI procedūrai. Spermos paruošimo procedūros metu sukoncentruojami judrūs spermijai, pašalinami prostaglandinai, uždegiminiai faktoriai ir antigeniniai baltymai, randami natūralioje spermoje. Spermos paruošimo metu pašalinami negyvybingi, pažeisti ir morfologiškai pakitę spermijai, leukocitai, nesubrendusios germinacinės ląstelės, bakterijos, pašalinės ląstelės, ir tai yra papildomi spermos paruošimo privalumai. Svarbus spermos kokybės pagerėjimas pasiekiamas sumažinus laisvuosius deguonies radikalus bei apribojus limfocino ir citocino gamybą.

Inseminacija atliekama naudojant minkštą kateterį, kuris įvedamas į gimdą per gimdos kaklelį. Į gimdos ertmę perkeliama 1,0 ml laboratorijoje paruoštos spermos. Po tokios procedūros paprastai skiriamas natūralus progesteronas arba progestinų grupės preparatas 14 dienų luteininei fazei palaikyti. Nėštumas gali būti patvirtintas kraujo tyrimu praėjus 14 dienų po inseminacijos.