Nevaisingumo priežasčių ištyrimas ir gydymas

Apie naujausius nevaisingumo priežasčių ištyrimo ir gydymo metodus pasakoja ilgametę patirtį nevaisingumo diagnostikos ir gydymo srityje turintys vaisingumo centro „Northway” gydytojai akušeriai ginekologai.

Su kokiais nevaisingumo diagnostikos ir gydymo iššūkiais susiduriate?

Per pastaruosius metus pakito porų, susiduriančių su vaisingumo problemomis, reikalavimai: šeima nori susilaukti vaiko, o ne atlikinėti varginančius ir ilgai trunkančius tyrimus. Neretai poros, negalinčios susilaukti vaikų, praleidžia labai daug brangaus laiko, neturėdamos ar negaudamos informacijos, kaip per trumpą laiko tarpą išsiaiškinti galimas nevaisingumo priežastis. Konsultuojant tokias poras, paaiškėja, kad jų nevaisingumo ištyrimas apsiriboja vyro spermogramos įvertinimu ir moters vidinių lyties organų echoskopija bei galimų lytiškai plintančių infekcijų nustatymu. Kita vertus, tokie paplitę tyrimo metodai, kaip moters vidinių lyties organų echoskopija ir histerosalpingografija, atliekama rentgeno aparatūros pagalba, yra mažai invaziniai, tačiau jų diagnostinė vertė yra labai ribota, jei moteriai yra dubens organų, tame tarpe ir gimdos vidinės sąaugos, endometriozė, kiaušintakių patologija ir pan.

Kokie veiksniai lemia užtęstą laiką iki pastojimo?

Pagrindiniai tai lemiantys veiksniai – amžius, kontraceptinių priemonių naudojimas bei sutrikimai, kuriuos galima nustatyti ir efektyviai išgydyti endoskopiniais metodais.

Kada reikėtų kreiptis pas nevaisingumo specialistą konsultacijai?

Pirmiausia, remiantis šiuolaikiniu požiūriu ir epidemiologinių tyrimų duomenimis, nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. Išimtys: jeigu moteris yra 36 metų arba vyresnė ar yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, nepastojus per 6 mėnesius.

Kokie yra šiuolaikiniai nevaisingumo diagnostikos principai?

Pagrindiniai šiuolaikiniai nevaisingumo diagnostikos iššūkiai pateikiami taip: ištyrimas turi būti pradedamas, nepastojus moteriai per 6-12 mėnesių, tyrimai turi būti minimaliai invazyvūs ir labai tikslūs, atliekami per trumpą laiką, neatitraukiant poros nuo profesinės veiklos, pateikiant aiškias rekomendacijas ir tolesnes galimo gydymo gaires. Kita vertus, taip pat išaugo ir profesinės nevaisingumo specialistų galimybės.

Transvaginalinė endoskopija – kas tai?

1998 metais gydytojas ginekologas Stephan Gordts su kolegomis iš Leuveno (Belgija) vaisingumo ir embriologijos instituto (L.I.F.E.) pirmieji atliko ir aprašė naują nevaisingumo ištyrimo metodą – transvaginalinę endoskopiją.

Yra žinoma, kad transvaginalinis ultragarsinis tyrimas ir rentgenologinė histerosalpingografija (HSG) nėra pakankamai informatyvūs, o laparoskopija – per daug invazyvus tyrimo metodas, nesant akivaizdžių duomenų apie dubens organų patologiją. Remiantis anksčiau paminėtais šiuolaikiniais principais, pirminei nevaisingumo diagnostikai specialistai rekomenduoja moters reprodukcinių organų transvaginalinį endoskopinį (TVE) ištyrimą, atliekant histeroskopiją, transvaginalinę hidrolaparoskopiją (TVL) ir chromosalpingoskopiją.

Diagnostinė histeroskopija atliekama atraumatiškai su 2,4 mm mini-histeroskopu, nenaudojant makštinio skėtiklio, žnyplių, neplečiant gimdos kaklelio, be anestezijos ir analgetikų. Tyrimais nustatyta, kad pacientėms atlikus diagnostinę histeroskopiją prieš planuojamą apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrą, 28-45 proc. atvejų randama vidinė gimdos patologija, nediagnozuota anksčiau: sąaugos, polipai, pogleivio miomos ir kt. (Oliveira, 2004). Histeroskopija yra žymiai pranašesnis gimdos ertmės ištyrimo metodas, lyginant su ultragarsine histerosonografija, kadangi papildomai galima įvertinti gimdos gleivinės pokyčius bei kitus, taip vadinamus „subtilius pakitimus“.

Transvaginalinė laparoskopija rekomenduojama toms moterims, kurioms nei kliniškai, nei ultragarsu nėra diagnozuotos akivaizdžios dubens organų patologijos. TVL atliekama taikant intraveninę sedaciją, specialios adatos-plėtiklio-troakaro sistema praduriant užpakalinį makšties skliautą ir įkišant 2,4 mm endoskopą (analogišką, kuris naudojamas diagnostinei histeroskopijai). Suleidus 150-200 ml skysčio į pilvo ertmę, apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, dubens organai, atliekama kiaušintakių praeinamumo testas – chromosalpingoskopija. Po operacijos visas suleistas į pilvo ertmę skystis išteka atgal į išorę pro endoskopo vamzdelį. Pacientės šią procedūrą toleruoja gerai, komplikacijų dažnis – labai mažas (0,74 proc.). Transvaginalinės hidrolaparoskopijos metu diagnozuojama nuo 26 iki 56 proc. patologijos, prieš tai nediagnozuotos histerosalpingografijos metodu. Apskritai, rentgenologinė histerosalpingografija tokiose Europos šalyse kaip Belgija, Olandija šiuo metu labai retai atliekama dėl savo riboto informatyvumo ir nepageidaujamų poveikių.

Kas labiausiai prisideda prie sėkmės?

„Northway“ vaisingumo centro specialistų svarbiausias tikslas – kaip įmanoma tiksliau nustatyti poros nevaisingumo priežastis, kad būtų galima skirti veiksmingą gydymą, padedantį šeimai susilaukti kūdikio. „Northway“ medicinos centrai – vienintelė Lietuvoje privati gydymo įstaiga, kurioje galima visapusiškai ištirti galimas nevaisingumo priežastis minimaliai invaziniais transvaginaliniais endoskopiniais metodais ir kartu jas sėkmingai gydyti, panaudojant šiuolaikiškus ir veiksmingus nevaisingumo gydymo metodus. „Northway“ medicinos centruose esančiose šiuolaikiškose operacinėse transvaginalinės endoskopijos operacijos atliekamos per vieną dieną, po operacijos suteikiant išsamią informaciją ir tolimesnį poros nevaisingumo gydymo planą.

Minimaliai invazinė ginekologinė chirurgija „Northway“ medicinos centruose – tai ne tik organus tausojantis operacinio gydymo metodas, bet ir greitas atsistatymas ir sugrįžimas į įprastą kasdieninę veiklą.

Kodėl toks svarbus visapusiškas ir tikslus nevaisingumo priežasčių ištyrimas?

Yra žinoma, kad iki 30% atvejų nevaisingumo priežastis lieka neišaiškinta, ir dėl neaiškios kilmės nevaisingumo porai rekomenduojami tokie pagalbiniai apvaisinimo metodai, kaip intrauterininė inseminacija (IUI) ar apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Tačiau dar neretai šiandien susiduriame su situacija, kai šie sudėtingi ir brangūs gydymo metodai rekomenduojami poroms, kurios nebuvo visiškai ištirtos, tokiu būdu galimą nevaisingumo problemą ne išsprendžiant, o ją “aplenkiant”. Kaip pavyzdžius galima pateikti nediagnozuotus gimdos vystymosi anomalijų (dalinių gimdos pertvarų), nedidelių gimdos ertmę deformuojančių miomų, vidinių gimdos ertmės sąaugų atvejus, kurie trukdo sėkmingai embriono implantacijai ir nėštumui. Be to, vien tik teigiamas kiaušintakio praeinamumo testas mums nesuteikia informacijos apie kiaušintakių ir kiaušidžių mobilumą, esant endometriozei, nes dėl endometriozės sąaugomis fiksuota kiaušidė gali būti kliūtimi sėkmingai ovuliacijai ir kiaušialąstės patekimui į kiaušintakį. Į visus šiuos klausimus galima atsakyti ir juos išspręsti, per vieną dieną atlikus visapusiškai išsamų minimaliai invazinį tyrimą – diagnostinę histeroskopiją ir transvaginalinę hidrolaparoskopiją.