Širdies ir kraujagyslių ligos – pasitikrinkite laiku

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, dažnesnė nei visos vėžio formos kartu paėmus. Todėl svarbu suprasti, kaip tai rimta ir pasirūpinti savo sveikata.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ypač pavojinga rūkyti aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir viršsvorį turintiems žmonėms. Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sustorėjimą. Dėl šių priežasčių padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.

Didelę reikšmę turi mityba bei fizinis krūvis. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Širdies ligomis dažniau suserga nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Dažnai stresą patiriantis žmogus pradeda daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį. Visa tai silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą. Įtakos turi ir paveldimumas – jeigu infarktą patyrė paciento tėvai, didelė tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kokie širdies ir kraujagyslių ligų simptomai? Kada reikėtų sunerimti?

Daugelis žmonių nejaučia jokių širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, nesugeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Pajutus juos būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus ir širdies ligos įsisenėja, pažeidžiamas širdies raumuo, o tai gali būti ir staigios mirties priežastis.

Kaip širdies ir kraujagyslių ligas įtakoja padidėjęs cholesterolis?

Padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Išeminė širdies liga yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Išeminė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas.

Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kraujo plazmoje cholesterolis yra pernešamas baltymų, kur kartu su baltymais suformuoja lipoproteinus. Aterosklerozę lipoproteinai skatina nevienodai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, taip vadinamas „blogasis“ cholesterolis, įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi – dėl to jo kraujyje neturėtų būti per daug. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, taip vadinamas „gerasis“ cholesterolis, padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – jo kraujyje neturėtų trūkti.

Taip pat aterosklerozę ypač skatina padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Dėl to tiriant kraujo riebalų (lipidų) kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: bendrą cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, trigliceridus. Todėl yra atliekamas pilnas kraujo riebalų (lipidų) ištyrimas – lipidograma.

Kada ir kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?

Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Gydytojas rekomenduos atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentracijas. Jei cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, jums rekomenduos atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus.