Cukrinis diabetas (cukraligė): išsamiai apie ligą
Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai lėtinė liga, kurios metu sutrinka organizmo gebėjimas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Apie diabeto tipus, jo simptomus, rizikos veiksnius bei galimus gydymo būdus pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja endokrinologė dr. Irina Purtokaitė Labutinienė. Patyrusi specialistė taip pat dalinasi patarimais, kaip atpažinti pirmuosius šios ligos požymius, kodėl svarbu imtis prevencijos ir kaip gyventi pilnavertį gyvenimą, net jei diagnozuotas cukrinis diabetas.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige, yra liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemiją). Šią ligą dažniausiai sukelia insulino trūkumas arba organizmo nesugebėjimas tinkamai reaguoti į insuliną.
Pagrindinė diabeto problema – sutrikusi gliukozės apykaita. Gliukozė yra pagrindinis mūsų organizmo energijos šaltinis, tačiau diabetu sergančių žmonių organizmas nesugeba jos tinkamai įsisavinti. Dėl to padidėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Kokie yra cukrinio diabeto tipai?
Pagrindiniai cukrinio diabeto tipai yra šie:
1 tipo cukrinis diabetas
Šio tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria sergant organizmo imuninė sistema klaidingai „puola“ savo paties insulino gamybos ląsteles ir jas sunaikina. Šio tipo diabetu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai bei jauno amžiaus suaugusieji. Žmonėms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu, yra būtinas gydymas – jie turės reguliariai naudoti insuliną visą gyvenimą. Šio tipo cukrinio diabeto paplitimas sudaro 5–10 proc. visų diabeto atvejų.
2 tipo cukrinis diabetas
Tai pats dažniausias diabeto tipas, sudarantis apie 90–95 proc. visų atvejų. Jis susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris. Sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, insulinas, kurį gamina mūsų organizmas, nebeatlieka savo darbo ir išsivysto atsparumas (kitaip – rezistencija) insulinui. Ilgainiui kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje organizmui tampa vis sunkiau. Liga dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti valdoma koreguojant mitybą, gyvenimo būdą ar naudojant vaistus.
Gestacinis diabetas
Tai laikinas diabeto tipas, kuriuo susergama nėštumo metu, kai dėl moters organizme vykstančių hormoninių pokyčių kartais organizmui tampa sunku užtikrinti tinkamą cukraus kiekio kraujyje lygį. Gestacinis diabetas gali pasireikšti 2–10 proc. nėščiųjų. Po gimdymo nėščiųjų diabetas dažnai praeina, tačiau juo sirgusioms moterims padidėja rizika vėliau susirgti antrojo tipo diabetu.
Kiti diabeto tipai
Taip pat egzistuoja ir retesni diabeto tipai, tokie kaip MODY ir LADA, kurie dažnai susiję su genetiniais veiksniais ar lėtai progresuojančiais autoimuniniais procesais.
Kokie yra pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai?
Cukrinio diabeto simptomai gali būti įvairūs, tačiau yra keli pagrindiniai sergantiems cukriniu diabetu būdingi požymiai, kurie įprastai pastebimi pirmiausia. Svarbu žinoti, kad šie simptomai gali pasireikšti palaipsniui arba būti labai ryškūs – tai priklauso nuo diabeto tipo ir kiek laiko jis būna nediagnozuotas.
Pagrindiniai simptomai, pagal kuriuos galima įtarti cukrinį diabetą
- Dažnas troškulys ir padidėjęs skysčių poreikis – kūnas bando pašalinti gliukozės perteklių per šlapimą, todėl netenkama daug skysčių.
- Padidėjęs šlapinimasis – tai susiję su ankstesniu simptomu ir gliukozės išskyrimu per inkstus.
- Nuovargis ir silpnumas – energijos trūkumas atsiranda dėl prastos gliukozės apykaitos.
- Svorio mažėjimas – dažniau būdingas pirmojo tipo diabetui, organizmui vietoj cukraus, kaip energijos šaltinį, pradėjus naudoti riebalus ir raumenis.
- Lėtas žaizdų gijimas – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje paveikia kraujotaką ir apsunkina audinių regeneraciją.
- Regėjimo pokyčiai – kai kuriems žmonės, dėl gliukozės pertekliaus, cukrinis diabetas gali pasireikšti laikinu regėjimo sutrikimu, bet jeigu hiperglikemija nekontroliuojama, tai gali sukelti rimtesnes regėjimo problemas.
- Diabetinė neuropatija – jos simptomai: dilgčiojimas, deginantis skausmas, nejautrumas ar „skruzdėlių bėgimas“ pėdose ir rankose – ypač dažnai pasireiškia antro tipo diabeto atveju, dažnai jau ligos pradžioje arba dar iki diagnozės. Šiuos simptomus sukelia nervų pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio aukšto gliukozės kiekio kraujyje.
Pastebėjus šiuos požymius reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą. Svarbu žinoti, kad nors sergant cukriniu diabetu šie simptomai yra patiriami dažniausiai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia visiems vienodai. Sergant antro tipo cukriniu diabetu ilgą laiką gali nebūti jokių simptomų, o cukrinio diabeto diagnozę galima sužinoti tik tikrinantis profilaktiškai ar atsitiktinių tyrimų metu. Todėl, siekiant laiku pastebėti šią ligą ir sėkmingai ją kontroliuoti, labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
Kas sukelia cukrinį diabetą?
Cukrinis diabetas yra daugelio veiksnių nulemta liga. Jo priežastys skiriasi priklausomai nuo tipo.
- 1 tipo diabetą dažniausiai sukelia autoimuniniai procesai.
- 2 tipo diabetas dažniau siejamas su genetika, nutukimu, mažai aktyviu gyvenimo būdu ir netinkama mityba.
- Gestacinį diabetą išprovokuoja hormoniniai pokyčiai nėštumo metu.
Prie šios ligos išsivystymo taip pat gali prisidėti UV spindulių poveikis, genetinės mutacijos, ilgalaikė netinkama mityba ir gyvenimo būdas.
Cukrinio diabeto rizikos veiksniai
Diabeto išsivystymo rizika didėja, jei:
- Turite antsvorio.
- Mažai judate.
- Turite šeimos narių, sergančių diabetu.
- Dažnai vartojate perdirbtą maistą ar cukrų.
Genetika ir hormonų pokyčiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Galimos cukrinio diabeto komplikacijos
Negydomas ar prastai kontroliuojamas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Širdies ir kraujagyslių ligas.
- Inkstų nepakankamumą.
- Diabetinę neuropatiją (nervų pažeidimus).
- Akių pažeidimus, galinčius baigtis aklumu.
Ar cukraligė yra pagydoma?
Nors visiškai išgydyti cukrinio diabeto neįmanoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pasiekti remisiją. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje tampa normalus ir žmogus, kuris serga cukriniu diabetu, nebejaučia diabeto simptomų. Tačiau tai nėra visiškas išgijimas – remisija gali praeiti, grįžus prie nesveikų įpročių ar su amžiumi organizmui natūraliai susilpnėjant.
Dar viena galimybė, galinti pagerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę – kasos transplantacija. Dažniausiai ji atliekama esant sunkioms diabeto (ypač pirmojo tipo) formoms. Statistiškai po sėkmingos kasos transplantacijos apie 70–80 proc. pacientų insulino gydymas yra nereikalingas bent vienerius metus, o kai kuriems pacientams šis poveikis išlieka ir ilgiau. Tačiau ši procedūra reikalauja imuniteto slopinimo vaistais, kad organizmas neatmestų transplantuoto organo.
Medicina nuolat tobulėja – atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip diagnozavus šią ligą (ypač I tipo cukrinį diabetą) jį visiškai išgydyti. Kai kurie tyrimai nagrinėja kamieninių ląstelių ir dirbtinės kasos technologijas, kurios ateityje galėtų padėti diabetu sergantiems žmonėms.
Kaip gyventi su cukriniu diabetu?
Gyvenant su diabetu, labai svarbu rūpintis ne tik cukraus kiekio kontrole, bet ir bendra sveikata. Šie būdai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę:
- Reguliari gliukozės kontrolė – tiksliai sekite cukraus kiekį kraujyje, kad išvengtumėte tiek per aukštų, tiek per žemų rodiklių. Naujausios technologijos, tokios kaip nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos, gali padėti lengviau kontroliuoti cukraus svyravimus.
- Sveika ir subalansuota mityba – rinkitės žemą glikemijos indeksą, mažiau rafinuotų angliavandenių turinčius produktus. Stenkitės valgyti daug daržovių, skaidulų, sveikų riebalų ir baltymų. Taip pat svarbu maitintis reguliariai – per ilgos pertraukos tarp valgymų gali sukelti cukraus kiekio šuolius ar kritimus.
- Fizinis aktyvumas – reguliarus sportas ne tik padeda gerinti cukraus kiekio kontrolę, bet ir stiprina širdį, gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu. Rekomenduojama siekti bent 30 minučių aktyvumo per dieną, pavyzdžiui, vaikščiojimo, plaukimo ar kitos jums patinkančios veiklos.
- Streso valdymas – stresas gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje, todėl naudinga išmokti streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar net tiesiog užsiėmimas mėgstama veikla.
- Tinkama pėdų priežiūra – diabetinė polineuropatija gali paveikti kojų nervus, todėl labai svarbu reguliariai apžiūrėti pėdas, vengti įpjovimų ir uždegimų. Dėvėkite patogią avalynę, o pastebėję bet kokius pažeidimus, kreipkitės į gydytoją.
- Reguliarūs vizitai pas gydytoją – planuokite reguliarius vizitus, kad stebėtumėte savo būklę ir išvengtumėte galimų komplikacijų. Reguliarūs tyrimai, tokie kaip hemoglobino A1c, cholesterolio ir kraujo spaudimo patikra, gali padėti anksti pastebėti bet kokius pokyčius ir išlaikyti gerą sveikatą.
- Emocinis palaikymas – gyvenimas su diabetu gali būti emociškai sudėtingas, todėl naudinga ieškoti palaikymo šeimoje, drauguose ar net specialiose diabetu sergančiųjų bendruomenėse. Palaikymas padeda lengviau įveikti kasdienius iššūkius.
Ką dar svarbu žinoti apie cukrinį diabetą?
Baigdama pokalbį gydytoja endokrinologė dr. Irina Purtokaitė Labutinienė atkreipia dėmesį į kelis svarbius dalykus, galinčius padėti geriau suprasti diabetą ir sėkmingiau su juo gyventi.
- Diabetas – tai ne tik cukraus liga. Daugelis mano, kad diabetas apsiriboja tik gliukozės kiekio kraujo plazmoje kontrole, bet iš tikrųjų ši liga turi įtakos visam organizmui. Ji gali paveikti širdį, kraujagysles, inkstus, akis ir nervų sistemą, todėl svarbu rūpintis visapusiška sveikata.
- Kiekvieno žmogaus diabetas yra skirtingas. Nors yra bendrosios gairės ir gydymo principai, kiekvienas žmogus yra unikalus – tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl labai svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir atrasti tai, kas geriausiai veikia būtent Jums.
- Sąmoningumas ir žinios gali pakeisti sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę. Diabetu sergantys žmonės, kurie žino, kaip skirtingas maistas, stresas, aktyvumas ar net miegas veikia jų gliukozės koncentraciją kraujyje, turi didesnę galimybę išvengti netikėtų svyravimų ir pagerinti savo kasdienybę.
Įtariate, kad galite sirgti cukriniu diabetu?
Cukrinis diabetas yra sudėtinga, tačiau valdoma liga, jei skirsite dėmesio savo sveikatai ir laiku imsitės veiksmų. Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojai endokrinologai suteiks jums išsamią informaciją, sudarys individualų planą ir padės žengti pirmuosius žingsnius sveikesnio gyvenimo link. Rūpinkitės savo sveikata jau šiandien!
Prof. BirutėŽILAITIENĖ
Endokrinologė-andrologė- lt , en , ru
- Vilnius, S. Žukausko g. 19
- Kaunas, Miško g. 25A
TatjanaJOCIENĖ
Endokrinologė- lt , en , ru
- Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9
- Kretinga, J. Basanavičiaus g. 80
Dr. IrinaPURTOKAITĖ LABUTINIENĖ
Endokrinologė- lt , en , ru
- Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9
- Klaipėda, Dragūnų g. 2
- Kretinga, J. Basanavičiaus g. 80