Ar alkoholinius gėrimus galima vartoti saugiai?

Vis daugėjant kalbų apie sveiką gyvenimo būdą, dažnas mūsų sau pažadame pradėti gyventi sveikiau: neberūkyti, daugiau judėti, sveikiau maitintis… Tačiau ir toliau dažniausiai nevengiame prie sveikos vakarienės pasimėgauti vyno taure. Tad kaipgi dėl alkoholio vartojimo – ar galima jį vartoti saugiai, nekenkiant savo sveikatai? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologe dr. Arida Buivydiene.

Ar yra kažkoks alkoholio kiekis, kuris nekenkia sveikatai?

Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas – mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais, kurių vieną sudaro stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV per savaitę. Didesni kiekiai atitinkamai daro alkoholio vartojimą pavojingu ir žalingu sveikatai.

Tačiau šios rekomendacijos taikytinos tik visiškai sveikiems žmonėms. Jei sergama lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, ar turimas genetinis polinkis vystytis priklausomybėms, net mažiausias alkoholio kiekis yra nesaugus.

Kodėl alkoholis vadinamas „tyliuoju žudiku“?

Visų pirma todėl, nes alkoholis skatina progresuoti daugelį tylių lėtinių ligų. Dažnai net neįtariama, kad jomis sergama. Tai virusinis B ir C hepatitas, kasos pažeidimai. Vartojant alkoholį šios ligos progresuoja labai sparčiai. Taip pat alkoholis veikia nervų sistemą. Organizmas ilgainiui pripranta prie nedidelių alkoholio kiekių ir reikia vis didesnės dozės tam pačiam efektui pasiekti. O didinant dozę, didinamas ir galimas žalingas alkoholio poveikis organizmui, taip pat priklausomybės atsiradimo tikimybė.

Kokios grėsmės tyko alkoholinius gėrimus vartojant per dažnai ir per gausiai? Kokius organus alkoholis pažeidžia dažniausiai ir stipriausiai?

Pacientai į gydytojus kreipiasi dažnai su jau toli pažengusia liga – kepenų ciroze, kurios priežastis – ne tik virusiniai B ir C hepatitai, bet ir alkoholis. Tai pasakytina ne tik apie vyrus, bet ir apie moteris, tai darbingo amžiaus žmonės, ir jų amžius nuolat jaunėja. Pasak statistikos, net apie 50 proc. alkoholio sąlygotų mirčių nulemia alkoholinė kepenų liga. Pagrindinis šią ligą sukeliantis veiksnys yra alkoholis, todėl atsisakius šio žalingo įpročio, jos būtų galima visiškai išvengti.

Taip pat labai dažnai pažeidžiama kasa. Labai pavojingas ūmus kasos uždegimas, galintis iš karto baigtis mirtimi. Tačiau jis dažnai vystosi nebyliai. Iš pradžių pažeidžiama kasa, kasos latake susidaro akmenys, kasa nyksta, vystosi cukrinis diabetas ir jo sukeliamos komplikacijos.

Taip pat didėja ir įvairių lokalizacijų vėžio rizika. Kadangi, kaip minėjau, alkoholis yra nuskausminanti medžiaga, tad vartodamas jį, žmogus mažiau jaučia ir nekreipia dėmesio į nedidelius skausmus. Jeigu jam ką nors skauda, jis tą skausmą numalšina alkoholiu. Taip uždelsiama laiku kreiptis į medikus, o kai kreipiamasi, dažnai būna sunku bepadėti.

Ar atsisakę alkoholinių gėrimų, galime būti ramūs dėl savo sveikatos?

Atsisakyti alkoholio, esant bet kokiam sveikatos sutrikdymui, yra labai naudinga, nes tikrai nemažai pakitimų yra grįžtami. Tačiau, kad sveikata sutrikdyta, sužinoti galima tik ją pasitikrinus. Pavyzdžiui, kepenų pažeidimai pradeda vystytis nuo paprasto kepenų suriebėjimo, vėliau jos randėja, kietėja, ir tik po to išsivysto kepenų cirozė, kai procesas jau negrįžtamas. Tad iš tiesų yra laiko, kada galima sustoti, kad organas nebūtų pažeistas negrįžtamai.

Ką galėtumėte patarti skaitytojams, kad jie būtų sveikesni?

Raudono vyno taurė vakare – tikrai nebus mano patarimas. Aš patarčiau susirasti širdžiai mielą laisvalaikio leidimo būdą, kuris atpalaiduotų, nuimtų dienos įtampą ir stresą. Taip pat pasiūlyčiau pasižiūrėti į vaikus – kaip jie linksminasi, ir patiems prisiminti, kad nebūtina vien tik sėdėti prie stalo, bet galima ir kitaip draugų būryje smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį.