Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Kas yra IVF (in vitro fertilizacija)

IVF (in vitro fertilizacija) – tai pagalbinio apvaisinimo metodas, dar vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje. Pasiruošimo procedūrai metu vaistais stimuliuojama kiaušidžių funkcija, tuomet procedūros metu paimamos kiaušialąstės ir spermatozoidai, jie apvaisinami laboratorijoje – iš jų sukuriami embrionai, kurie vėliau perkeliami į moters gimdą. IVF yra labai veiksmingas gydymo būdas įvairioms moterų ir vyrų nevaisingumo priežastims.

Kada taikoma IVF procedūra

IVF procedūra taikoma, kai:

• moters kiaušintakiai pažeisti arba nepratekami dėl infekcinių ligų, buvusių operacijų ir pan.;
• išplitusi endometriozė;
• sutrikusi kiaušidžių funkcija ir gydymas buvo neefektyvus;
• nekokybiška vyro sperma;
• nėra aiški nevaisingumo kilmė ir t.t.
  

Procedūrų skaičius neribojamas.

Kaip atliekama IVF?

IVF apima šešis etapus:

1. Vaisingumo tyrimai ir diagnostika

Prieš pradėdamas pagalbinį apvaisinimą, gydytojas aptars jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atliks reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Tai dažniausiai apima kraujo tyrimus bei transvaginalinį ultragarso tyrimą, siekiant nustatyti jūsų kiaušidžių rezervą (kiaušialąsčių kiekį kiaušidėse) ir įvertinti, kaip jūsų kūnas reaguos į vaistus. Partneriui atliekami spermos tyrimai, kadangi spermos kokybė yra svarbus faktorius procedūros sėkmei. Esant reikalui, gydytojas skirs papildomus tyrimus vienam ar abiems partneriams.

2. Kiaušidžių stimuliavimas ir stebėjimas

IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Kai kiaušidžių folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės, pasiekia tam tikrą dydį, atliekama paskutinė injekcija, kad būtų užbaigtas kiaušinėlių augimas. Paskui vaistais skatinama ovuliacija. 

3. Spermos surinkimas

Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąstės paėmimo) rytą. Jei bus naudojama šaldyta sperma iš partnerio arba spermos donoro, sperma bus atšildyta ir paruošta naudoti apvaisinimui.

4. Kiaušialąsčių paėmimas – kiaušidžių punkcija

Kiaušidžių punkcija, tai procedūra, kurios metu, taikant bendrąją nejautrą, ultragarso kontrolėje per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Kiaušialąsčių paėmimas yra minimaliai invazinė procedūra, kuri paprastai trunka mažiau nei 15 minučių. Kitą dieną pacientės paprastai gali atnaujinti įprastą veiklą.

5. Apvaisinimas laboratorijoje

Vaisingumo laboratorijoje embriologas, naudodamas didelio galingumo mikroskopą, kiaušialąstes patalpina į speciales terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašina paruoštą spermą. Kiaušialąstės apvaisinamos natūraliai, tai yra kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas susilieja taip, kaip tai įvyktų ir moters kūne. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Po 16-18 valandų vertinama, ar įvyko apsivaisinimas.

ICSI – intracitoplazminė spermatozoido injekcija

Neretai pagalbinio apvaisinimo metu naudojama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). ICSI metu embriologas labai plona adata į kiekvieną kiaušialąstę suleidžia vieną sveiką spermatozoidą, kad būtų pradėtas apvaisinimas. Šis metodas gali būti naudojamas, kai yra prasta partnerio spermos kokybė, nepakankamas spermatozoidų kiekis ar yra kitų indikuotinų vaisingumo problemų.

6. Embrionų perkėlimas / šaldytų embrionų perkėlimas

Po apvaisinimo embrionai auginami laboratorijoje specialiuose inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros, dujų ir drėgmės režimas. Įkėlimui į gimdą parenkamas geriausios kokybės embrionas. Perkeliami gali būti antros-penktos dienos embrionai. 

Perkėlimo metu, ultragarso kontrolėje gydytojas perkelia embrioną į gimdą naudojant mažą kateterį, nukreiptą per pacientės gimdos kaklelį. Procedūra paprastai yra neskausminga, tačiau gali sukelti nedidelį maudimą.

Jei yra papildomų gyvybingų embrionų, kurie nenaudojami perkėlimo metu, jie gali likti užšaldyti vėlesniam naudojimui. Maždaug po dviejų savaičių pacientei bus atliktas nėštumo testas, kad būtų patvirtintas nėštumas.