Kada šalinti apgamus?

Kas yra apgamas?

Bet koks darinys odoje dar nėra apgamas. Kartais žmonės painioja apgamus ir pigmentines dėmes arba seborėjinę keratozę – raginį darinį. Apgamas – odos gerybinis darinys. Tačiau jis gali pakisti, t.y. supiktybėti, todėl labai svarbu užkirsti tam kelią.

Kokie požymiai turėtų priversti sunerimti?

Yra vadinamoji ABC taisyklė – ji paremta pirmosiomis angliškų žodžių raidėmis.

• A – asimetrija. Įtarimų turi kelti apgamas, kuris yra asimetriškas, ne apvalus ir taisyklingas, o kitokios nesimetriškos formos.
• B – „borders“, lietuviškai – kraštai. Visi apgamų kraštai turi būti lygūs. Jeigu koks nors kraštelis yra nelygus, tarsi įkirptas, dėl to taip pat vertėtų pasirodyti gydytojui.
• C – „color“, kitaip – spalva. Apgamas turi būti vientisos spalvos, o jeigu jame atsiranda tamsesnių taškų ar jis visas tamsėja, taip pat reikėtų sunerimti.

Dermatologai dar įvertina ir D – tai dermaskopiniai dariniai. Jie randami apžiūrint apgamą dermaskopu – tai pagrindinis dermatologo prietaisas.

Pačiam žmogui sunku spręsti, ar apgamas pavojingas, ar ne. Būna, kad pacientas kreipiasi dėl vieno netaisyklingos formos apgamo, bet įvertinus jį paaiškėja, kad šis apgamas nekelia jokio pavojaus. Užtat netoliese yra juodas plokščias apgamas, kuris žmogui net nekėlė įtarimų. Paaiškėja, kad šis apgamas gali būti pakitęs.

Ar ką nors lemia apgamo dydis?

Nors ir sakoma, kad iki pusės centimetro skersmens apgamas nepavojingas, vis tik geriausiai jį įvertintų gydytojas. Bet jei apgamas pradeda greitai augti, didėti, kisti, atsakymas vienareikšmiškas – tai turėtų kelti nerimą. Jeigu apgamų daugėja, jie keičiasi, ir tai kelia nerimą, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Neretai moterys pastebi, kad apgamų atsiranda po nėštumo ir gimdymo.

Ar šie apgamai pavojingi?

Nėštumo metu keičiasi hormonų veikla, todėl dažniausiai apgamai padidėja, paburksta, šiek tiek pakinta. Vėliau apgamas grįžta į savo pradinę būseną.

Kas daroma, jeigu apgamas ir gydytojui sukelia įtarimų?

Jeigu matyti požymių, rodančių, kad apgamas yra pakitęs, tokio apgamo negalima nei šlifuoti, nei šalinti paviršiniais metodais. Visi tokie apgamai turi būti išpjauti ir histologiškai ištirti.

O jeigu apgamas normalus, nekeliantis pavojaus?

Jeigu jis nekelia įtarimų, sprendžiama individualiai. Kartais žmonės mūsų klausia, ar būtina tokį apgamą šalinti. Ne, tokio apgamo šalinti nebūtina. Bet jeigu apgamas nepalankioje vietoje, tarkim, ant kaklo ar ant pilvo, nuolat dirginamas grandinėlės ar diržo arba estetiškai nepalankioje srityje, tuomet jį galima pašalinti. Nuolat dirginamas apgamas gali greičiau pakisti nei tas, kuris yra nedirginamoje vietoje. Beje, labiausiai traumuojami apgamai, esantys pažastyse, kirkšnyse.

Kaip šalinami nepiktybiniai apgamai?

Apgamai, kurie neturi jokių pakitimų, galinčių lemti jų supiktybėjimą, mūsų klinikoje šalinami lazeriu ir radiochirurginiu būdu.

Ar lieka kokių nors žymių buvusio apgamo vietoje?

Nėra apgamų šalinimo metodo, kuris nepaliktų jokios žymės. Po lazerinės ar radiochirurgijos procedūros dažniausiai lieka neryški dėmė. Pirmiausia lieka rausva dėmė, palaipsniui ji šviesėja. Negalima sakyti, kad nelieka nė menkiausio požymio, tačiau tai ir ne žymė, kurią palieka skalpelio prisilietimas. Radiochirurginis metodas net vadinamas apgamų šalinimu be pjūvio.

Ar po tokios procedūros pacientai gali grįžti prie įprasto gyvenimo?

Pirmą dieną draudžiama žaizdą drėkinti, kitą dieną jau galima praustis po tekančiu vandeniu. Lankytis pirtyje, baseine, saunoje, gulėti vonioje negalima 7-10 dienų. Visą tą laiką nereikėtų smarkiai sportuoti, vykti į kelionę, kur bus stipriai prakaituojama. Ir svarbiausia – bent mėnesį tos vietos neatidengti saulei, nesilankyti soliariume. Kitaip apgamo vietoje atsiras pigmentinė dėmė.Todėl dermatologai labai atsargiai vertina apgamų šalinimą nuo atvirų vietų vasarą. Tokias procedūras geriausia planuoti kitu metų laiku.

Kuo apgamams pavojinga saulė?

Saulės spinduliai skatina apgamo augimą, didėjimą ar kitus pokyčius. Bet net ir tada, jeigu pašalintume visus apgamus, esančius ant žmogaus odos paviršiaus, rizika susirgti melanoma išliktų 50 proc. Todėl nuo saulės reikia saugoti ne tik apgamus, bet ir visą odą. O jaunesnėms merginoms primenu – reikia saugotis ne tik saulės spindulių, bet ir soliariumo. Dirbtiniai spinduliai ne mažiau pavojingi nei tikri. Beje, žmonės neretai saugo odą ir tepa ją apsauginiais kremais tiktai eidami į paplūdimį. Noriu priminti, kad saugoti odą reikia kasdien, kai ji atidengiama saulei. Apgamai gauna papildomo neigiamo saulės krūvio, be to, greičiau formuojasi raukšlės. Odą reikia saugoti ir nuo to, kad joje nesusidarytų piktybinių darinių, ir nuo senėjimo.

Ar saugotis reikia ir tiems, kurių oda – tamsesnė?

Taip, visiems reikėtų saugoti odą nuo saulės, tiktai kuo tamsesnė oda, tuo mažesnio SPF faktoriaus kremo pakanka.

Kokios rizikingiausios kūno vietos?

Vyrams – ausys, sprandas, pečiai, nugara. Dažnai vyrai pamiršta šias vietas patepti apsauginiu kremu, o jos gauna daugiausiai saulės spindulių. Moterims – dekolte zona, veidas ir kojos. Jeigu veidą dažna dar patepa apsauginiu kremu, tai kojas pamiršta. Reikia atkreipti dėmesį ir į plaštakas bei pėdas. Beje, kartais melanoma išsivysto pigmentinėje akies dalyje, dėl to apsaugos saulėtą dieną reikia ir akims – būtina nešioti patikimus akinius, saugančius nuo saulės spindulių.