Kodėl keliaujant sutrinka virškinimas?

Kiekvienas žmogus gyvena atitinkamoje išorinėje aplinkoje, kurią sudaro ne tik mus supanti gamta, bet ir tam tikri įpročiai, papročiai ir tradicijos. Tarp žmonių ir juos supančios aplinkos, kurioje gausu įvairių mikroorganizmų, susiformuoja tarpusavio ryšys. Vieni mikroorganizmai nedaro mums jokios žalos, tačiau kiti gali sukelti begalę įvairių susirgimų.

Mikroorganizmų pasaulis be galo didelis, įvairus ir nuolat kintantis. Jų poveikis žmogui kinta, priklausomai nuo supančios aplinkos, individualių organizmo ypatumų, įpročių ir kitų faktorių. Patekus į neįprastas aplinkos bei gyvenimo sąlygas, mus veikia begalė rizikos veiksnių, tarp jų – ir infekcinių ligų sukėlėjai. Esant endeminėje teritorijoje, t. y. į vietovėje, kurioje yra paplitusi tai vietovei būdinga užkrečiamoji liga, kyla pavojus šia liga užsikrėsti. Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Keliautojų diarėja – tai negalavimas, su kuriuo susiduria beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Ypatingai didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.

Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant. Keliautojai, norėdami patirti naujų pojūčių, egzotiškose šalyse nori išbandyti įvairius vietinius patiekalus ir gėrimus, nepaisydami rizikos susirgti.  O susirgti keliautojų diarėja rizikuoja visi, kurie valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves, geria vandenį iš čiaupo, nepasterizuotą pieną ar valgo tokio pieno produktus. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių, kurioje daugelis žmonių gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, todėl dažnai keliautojai net nesusimąsto, kad vandens iš čiaupo daugelyje šalių gerti nerekomenduojama, nes jis gali būti ligų šaltinis. Chemiškai apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali rimtai pakenkti sveikatai.

Liga prasideda staiga

Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Tačiau mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista tiesiog pakeitus mitybą.

Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, prasideda ūminiai pilvo skausmai, ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoti. Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos ar virusai ir pirmuonys. Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-ą bei 7-10 kelionės dienomis. Keliautojų diarėja susirgęs žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus. Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, kai kuriais atvejais – ilgiau nei savaitę. Keliautojų diarėja prasideda staiga ir netikėtai kelionės metu arba pasireiškia iškart grįžus į namus.

Kam kyla didžiausias pavojus susirgti

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Itin didelis viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net ir įprastomis sąlygomis ne visuomet paiso higienos reikalavimų.

Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik žinoma, kad vienos kelionės metu žmonės gali patirti daugiau nei vieną diarėjos atvejį.

Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu). Nustatyta, kad keliautojų diarėja dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą blokuojančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, kuris užkerta kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

Virškinimo sutrikimų galima išvengti

Norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo – viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite. Tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose venkite gėrimų su ledukais, nes didelė tikimybė, jog jie sušaldyti iš nevirinto vandens. 

Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų. 
Probiotikai (graikų k. „probiotikas“ reiškia gyvenimą) – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios „gerosios“ bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. 

Kiekvienas žmogus gyvena atitinkamoje išorinėje aplinkoje, kurią sudaro ne tik mus supanti gamta, bet ir tam tikri įpročiai, papročiai ir tradicijos. Tarp žmonių ir juos supančios aplinkos, kurioje gausu įvairių mikroorganizmų, susiformuoja tarpusavio ryšys. Vieni mikroorganizmai nedaro mums jokios žalos, tačiau kiti gali sukelti begalę įvairių susirgimų. Mikroorganizmų pasaulis be galo didelis, įvairus ir nuolat kintantis. Jų poveikis žmogui kinta, priklausomai nuo supančios aplinkos, individualių organizmo ypatumų, įpročių ir kitų faktorių. Patekus į neįprastas aplinkos bei gyvenimo sąlygas, mus veikia begalė rizikos veiksnių, tarp jų – ir infekcinių ligų sukėlėjai. Esant endeminėje teritorijoje, t. y. į vietovėje, kurioje yra paplitusi tai vietovei būdinga užkrečiamoji liga, kyla pavojus šia liga užsikrėsti. Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Keliautojų diarėja – tai negalavimas, su kuriuo susiduria beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Ypatingai didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.

Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant. Keliautojai, norėdami patirti naujų pojūčių, egzotiškose šalyse nori išbandyti įvairius vietinius patiekalus ir gėrimus, nepaisydami rizikos susirgti.  O susirgti keliautojų diarėja rizikuoja visi, kurie valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves, geria vandenį iš čiaupo, nepasterizuotą pieną ar valgo tokio pieno produktus. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių, kurioje daugelis žmonių gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, todėl dažnai keliautojai net nesusimąsto, kad vandens iš čiaupo daugelyje šalių gerti nerekomenduojama, nes jis gali būti ligų šaltinis. Chemiškai apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali rimtai pakenkti sveikatai.

Liga prasideda staiga

Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Tačiau mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista tiesiog pakeitus mitybą.

Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, prasideda ūminiai pilvo skausmai, ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoti. Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos ar virusai ir pirmuonys. Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-ą bei 7-10 kelionės dienomis.

Keliautojų diarėja susirgęs žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus. Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, kai kuriais atvejais – ilgiau nei savaitę. Keliautojų diarėja prasideda staiga ir netikėtai kelionės metu arba pasireiškia iškart grįžus į namus.

Kam kyla didžiausias pavojus susirgti

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Itin didelis viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net ir įprastomis sąlygomis ne visuomet paiso higienos reikalavimų.

Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik žinoma, kad vienos kelionės metu žmonės gali patirti daugiau nei vieną diarėjos atvejį.

Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu). Nustatyta, kad keliautojų diarėja dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą blokuojančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, kuris užkerta kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

Virškinimo sutrikimų galima išvengti

Norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo – viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite. Tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose venkite gėrimų su ledukais, nes didelė tikimybė, jog jie sušaldyti iš nevirinto vandens. 

Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų. 
Probiotikai (graikų k. „probiotikas“ reiškia gyvenimą) – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios „gerosios“ bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą.