Endometriozė

Endometriozė yra lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu veša į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys už gimdos ribų. Endometriozė gali apimti kiaušides, kiaušintakius ir kitus dubens organus bei audinius. Itin retais atvejais pažeidžiami ir kiti organai, esantys už pilvo ribų, pavyzdžiui – plaučiai.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušerė-ginekologė Živilė Petrutienė sako, kad endometriozė nėra vėžinė liga, jos židiniai – ne piktybiniai. Tačiau svarbu laiku įvertinti, kokie yra ligos simptomai bei išvengti komplikacijų. 

Straipsnis trumpai

• Endometriozė dažniausiai sukelia skausmą mėnesinių metu, moterys gausiai kraujuoja, patiria nemalonius simptomus dubens srityje, diskomfortą lytinių santykių metu.
• Šia liga dažniausia serga 30-50 amžiaus moterys.
• Endometriozė gali pažeisti įvairius organus: gimdos kaklelį, kiaušides, kiaušintakius, dubens audinius ir kt.
• Endometriozė gali sukelti nevaisingumą.
• Diagnozavus endometriozę taikomas gydymas, atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomus bei pacientės amžių.
• Klastinga ginekologinė liga linkusi atsikartoti, todėl būtina reguliariai profilaktiškai konsultuotis su ginekologu. 

Kodėl atsiranda endometriozė

Kokios yra endometriozės atsiradimo priežastys – tikslaus atsakymo nėra. Specialistai mano, kad ši moterų liga susijusi su paveldimumu, imuninės bei endokrininės sistemų sutrikimais. „Endometriozė sukelia reprodukcinės funkcijos sutrikimus, tampa gausių ir skausmingų mėnesinių, mažakraujystės, lėtinio dubens skausmo priežastimi“, – akcentuoja gydytoja. 

Sergant endometrioze vyksta šie pokyčiai:

• audinys, panašus į gimdos gleivinės audinį, pradeda vešėti jai nebūdingose vietose, susidaro endometriozės židiniai. Kaip ir vidinis gimdos sluoksnis jie reaguoja į menstruacinio ciklo metu vykstančius hormonų pokyčius;
• per mėnesines minėti ligos židiniai padidėja ir kraujuoja. Šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, vyksta nespecifinė uždegiminė organizmo reakcija. Atsiranda endometriozės komplikacijos – ima formuotis cistos, sąaugos. Tokie židiniai susidaro ant įvairių moters vidaus organų: kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos kaklelio ar jos paviršiaus, taip pat ant žarnų, šlapimo pūslės. 

Endometriozės ciklas: mėnesinės ir menopauzė

Skaičiuojama, jog endometrioze suserga apie 10 proc. moterų. Anksčiau į didžiausią rizikos grupę susirgti endometrioze patekdavo 40-50 metų amžiaus moterys, dabar ši liga dešimtmečiu „atjaunėjo“:

• 20-40 proc. susirgimo atvejų nustatoma tiriant nevaisingumo priežastis, trukdančias pastoti. Šis susirgimas gali atsirasti ir vystytis po pirmųjų mėnesinių iki laikotarpio, kai baigiasi menopauzė;
• kai moterys ilgai kenčia nemalonius pojūčius – neretai mano, kad tai susiję su menstruacijų ciklu. Vaistai nuo skausmo tampa pagrindine išsigelbėjimo priemone.

Endometriozės simptomai

Endometriozė apie save gali pranešti šimtu įvairių simptomų. Tačiau patys dažniausi endometriozės požymiai ir simptomai yra šie:

• skausmingos menstruacijos ar skausmas prieš jas;
• tepimas rudomis, tirštomis išskyromis prieš mėnesines ir po jų;
• gausios, nereguliarios mėnesinės;
• skausmingi lytiniai santykiai;
• skausmas tuštinantis arba šlapinantis mėnesinių metu;
• lėtinis dubens ir pilvo skausmas;
• spazminiai žarnyno skausmai;
• lėtinis nuovargis bei išsekimas;
• nevaisingumas.

Akušerė-ginekologė Ž. Petrutienė pabrėžia, kad sirgti endometrioze galima net nejaučiant jokių simptomų.

Endometriozės tipai

Yra dvi pagrindinės endometriozės formos, kurios skiriasi savo kilme ir simptomais: 

• genitalinė išorinė forma pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir mažojo dubens pilvaplėvę. Vidinė genitalinė forma – kai gimdos endometriozė pažeidžia gimdos raumenį;
• ekstragenitalinė forma diagnozuojama, kai endometriozės židiniai atsiranda dubens organuose, pilvo ertmėje, plaučiuose, žarnyne, odoje ir kt. Kai pažeidžiamos žarnos, gali atsirasti tuštinimosi problemų.

Specialistai pastebi, kad, pavyzdžiui, gimdos kaklelio endometriozei būdingas mažų (2–5 mm) rusvų židinių atsiradimas makšties dalyje. Prieš mėnesines jie keičia spalvą ir didėja.

Kiaušidžių endometriozė pasireiškia židiniais kiaušidžių viduje arba paviršiuje. Susiformuoja „šokoladinės cistos“ (tamsiu skysčiu užpildytos endometriomos). Jos gali būti įvairaus dydžio, atsirasti kitose dubens ar pilvo vietose.

Kai nustatoma gilioji infiltruojanti endometriozė, židiniai įauga į kitus dubens ertmės organus. Ši liga gali sukelti pakitimus žarnyne, šlapimo pūslėje ir kt.  

Endometriozės stadijos

Pagal endometriozės išplitimo laipsnį ir kūno vietas, kur susidarė židiniai, išskiriamos keturios ligos stadijos – minimali, lengva, vidutinė ir sunki:

• 1 stadija: diagnozuojama, kai aptinkami keli nedideli paviršiniai židiniai kiaušidėse arba dubens bei pilvo audiniuose. Nėra randinio audinio arba jo nedaug.
• 2 stadija:  židiniai ir pažeidimai – giliau audinyje, jų daugiau nei pirmoje stadijoje, aptinkamas ir randinis audinys.
• 3 stadija: aptinkama daug gilių židinių, kiaušidėje arba abejose – mažos cistos, sąaugos (randinio audinio juostos).
• 4 stadija: daug gilių židinių, daug storų sąaugų, kiaušidėje arba abejose – didelės cistos. 

Endometriozės diagnostika 

Reguliari profilaktika ir ginekologinė patikra pas specialistą leidžia savalaikiai diagnozuoti endometriozę, pradėti gydymą. Tokiu būdu išvengiamos endometriozės komplikacijos, viena pagrindinių jų – nevaisingumas. Be to, ši liga gali atsinaujinti, todėl moterims, sergančioms endometrioze, svarbu periodiškai konsultuotis su gydytoju ginekologu. 

Endometriozė gali būti diagnozuojama taikant ginekologinę apžiūrą, atliekant tyrimus:

• sveikatos istorija: konsultacijos su specialistu metu įvertinami pacientės nusiskundimai, asmeninė ir šeimos narių ligų istorija;
• dubens tyrimas ir echoskopija: apžiūra ir apčiuopa ginekologinėje kėdėje. Echoskopijos metu įvertinama gimdos ir kiaušidžių bei juos supančių audinių būklė. Tyrimo metu dažniausiai gali būti nustatyta endometrioma (kiaušidėje išsivystanti cista). Šią diagnozę išgirsta ketvirtadalis pacienčių;
• MRT (magnetinio rezonanso tomografija): šis tyrimo metodas atskirais atvejais naudojamas endometriozei su platesniu pažeidimų pasiskirstymu įvertinti ir diagnozei patikslinti;
• chirurgija: tiksliausiai liga nustatoma atliekant operaciją – diagnostinę laparoskopiją. Šios operacijos metu paimamas ligos židinio audinio gabalėlis ištyrimui (atliekama biopsija). Laparoskopija leidžia įvertinti, kaip stipriai yra pažengusi liga. 

Endometriozės gydymas

Diagnozavus endometriozę, taikomas gydymas, atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomus bei pacientės amžių. Ligai įveikti skiriamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir, esant būtinybei, operacinis. 

Vaistai pacientei parenkami individualiai. Šiuolaikinėje medicinoje sprendimų yra įvairių: tai gali būti vaistai nuo skausmo, hormonų terapija, minimaliai invazyvi chirurgija išvešėjusiems endometriozės audiniams pašalinti. Retais atvejais taikoma histerektomija (gimdos ir jos priedų pašalinimas).

Endometriozė ir nevaisingumas

Endometriozė gali vystytis be specifinių simptomų. Ginekologinės apžiūros metu susirgimas gali būti nenustatytas. Tuo tarpu po išsamių diagnostinių tyrimų paaiškėja, kad kas antra negalinti pastoti pacientė serga šia liga.

Kai endometriumo išvešėjimas jau nustatytas, ligos židiniuose išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. Jos gali paveikti ovuliaciją. Atsiradusios endometriozės sąaugos ir randai trukdo kiaušinėliui patekti į ligos pažeistą kiaušintakį ar embrionui – į gimdą.

Nevaisingumas, sergant endometrioze – ne nuosprendis. Savalaikė diagnostika ir gydymas padeda apie 60-70 procentų moterų sėkmingai pastoti ir susilaukti atžalų.

Sergant endometrioze ir atsiradus vaisingumo sutrikimams, gali būti taikomi šie nevaisingumo gydymo būdai:

• hormonų terapija – GnRH-a terapija;
• kiaušidžių cistų (endometriomų) ar endometriozės židinių, sąaugų, lemiančių nevaisingumą, pašalinimas;
• IUI – intrauterinė inseminacija (su kiaušidžių funkcijos stimuliacija);
• IVF – apvaisinimas mėgintuvėlyje.

Moksliškai įrodyta, kad nėštumas ir kūdikio žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą.  Šiuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme sumažėja, tokiu būdu užkertamas kelias ligai progresuoti.

Endometriozės savalaikis diagnozavimas ir gydymas suteikia galimybę moterims suvokti, kad ši liga gali būti įveikta. Medicinos centrų „Northway“ patyrę gydytojai akušeriai-ginekologai konsultuoja, diagnozuoja ir gydo šią ligą.

Atminkite, kad dažnai apie endometriozės atsiradimą praneša skausmingos mėnesinės. Todėl nekentėkite nemalonių simptomų, kreipkitės į medikus ir laiku išsitirkite. Kviečiame susipažinti su mūsų teikiamomis ginekologijos paslaugomis.