Hemorojus

Hemorojus – labai dažna liga, apkartinanti gyvenimo kokybę, deja, apie ją daugelis vis dar vengia garsiai kalbėti. Žmonės dažnai slepia šią problemą, delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis.

„Northway“ medicinos centro gydytojai proktologai atlieka rektoskopiją arba anoskopiją, diagnozuoja ir gydo tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos ligas (hemorojų, tiesiosios žarnos iškritimą, divertikuliozę, išangės ir kryžkaulio srities pūlinius, išmatų nelaikymo ar tuštinimosi sutrikimų priežastis). Esant poreikiui dedami guminiai žiedai ant padidintų hemoroidinių mazgų. Naujausiomis technologijomis, tarp jų ir lazeriu, atliekamos operacijos besikreipiantiems dėl hemorojaus, išangės įplėšos, pūlinių, tiesiosios žarnos ligų.

Į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie hemorojų atsako „Northway“ medicinos centro bendrosios chirurgijos gydytojas, proktologas Deividas Narmontas.

Kas yra hemorojus? 

Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir paprasčiausiai reiškia „kraujagysles, pripildytas kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemoroidais. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, būtent jie padeda sandariai užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie rezginiai didėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų, vadinama hemorojumi.

Kokie galimi hemorojaus tipai? 

Hemorojus gali būti skirstomas į ūminį arba lėtinį. Ūminis hemorojus atsiranda dėl stanginimosi užkietėjus viduriams ar kilnojant sunkesnius svorius, kuomet trūkus kraujagyslei patiriama hemoroidinių mazgų mikrotrauma. Ūminis hemorojus gali atsirasti staiga, tačiau taip pat ir praeiti savaime per 2-3 savaites.

Tuo tarpu lėtinis hemorojus yra ilgalaikė būsena ir vystosi palaipsniui, kai dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai.

Dėl kokių priežasčių vystosi hemorojus?

Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Dažnai teigiama, kad hemorojus – gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus.  Taip pat šiais laikais yra pasikeitę žmonių tuštinimosi įpročiai, tuštinimosi metu žmonės „naršo“ telefone, skaito. Tai prailgina laiką, praleidžiamą ant tualeto, dėl ko vystosi hemorojinių mazgų padidėjimas.

Ligai įtakos turi ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės.

Kaip atpažinti šią ligą? Kokie hemorojaus simptomai?

Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, ypatingai jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Kiti simptomai gali būti tokie, kaip jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje – ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomai. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – padidėjusio hemoroidinio mazgo kritimas iš išangės kanalo.

Kokie yra hemorojaus progresavimo laipsniai?

Hemorojus, kaip ir kitos ligos, progresuoja. Pirmiausia, ši liga prasideda vidiniu hemorojumi – hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje, padengti gleivine. Pirmasis hemorojaus laipsnis – ligos pradžia, gydoma vaistais ir gyvenimo būdo pakeitimu. Jei situacija negerėja, išsivysto antro ar net trečio laipsnio hemorojus – viduje esantys hemorojiniai mazgai išvirsta į išorę bei atsiduria po oda aplink išangę (išorinis hemorojus).

Įprastai yra išskiriami keturi hemorojaus progresavimo laipsniai:

1. I laipsnis. Vidinis hemorojus, kai vidiniai hemorojiniai mazgai yra šiek tiek padidėję, tačiau neiškrenta į išorę. Gali pasireikšti nestiprus kraujavimas tuštinimosi metu.
2. II laipsnis. Tuštinantis vidinių hemorojinių mazgų dalis iškrenta į išorę, tačiau baigus tuštintis patys savaime grįžta į išangės vidų.
3. III laipsnis. Tuštinantis ar keliant sunkesnius svorius vidiniai hemorojiniai mazgai iškrenta į išorę ir patys savaime nesugrįžta, atgal mazgai gali būti grąžinami tik įstumiant ranka.
4. IV laipsnis. Vidiniai hemorojiniai mazgai yra iškritę į išorę ir juos grąžinti atgal į išeinamosios angos vidų yra neįmanoma.

Ką daryti, įtarus hemorojaus simptomus?

Įtarus hemorojaus simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą, kuris išsiaiškins skundus, nustatys ligos trukmę, pobūdį, esant reikalui apžiūrės išangę, atliks tyrimą pirštu ar endoskopu ištirs išeinamosios angos kanalą, paskirs reikiamą gydymą. Esant reikalui ir įtariant kitą ligą gydytojas proktologas nukreips papildomam detaliam ištyrimui.

Koks hemorojaus gydymas?

Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia (apie 80 procentų) pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra užtrunka vos keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, nes nutrūksta kraujotaka už guminio žiedo ir audiniai žūsta. Tai – neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Kai pacientai turi padidintus, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais dažniausiai taikomos tausojančios operacijos: hemorojaus šalinimas lazeriu, operacija naudojant LigaSure technologiją ar transanalinė hemoroidų dearterializacija (THD), naudojant belaidę sistemą „Trilogy“. Šios operacijos, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3-4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tame tarpe ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sugrįžta gyvenimo džiaugsmas.

Kokios gali būti pasekmės nesigydant?

Nesigydant dėl didėjančių mazgų gali dažnėti ir gausėti kraujavimas, didėti diskomfortas, atsirasti skausmas. Liga progresuos ir vienintelis gydymas bus chirurginis. Apmaudu, kai į gydytoją žmonės kreipiasi tik tuomet, kai hemorojus būna gerokai užleistas ir lieka vienintelis kelias – operacija, kai tuo tarpu ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Taigi, verta nedelsti ir į gydytoją proktologą kreiptis pajutus pirmuosius ligos simptomus. 

Nesikreipiant į gydytojus laiku, taip pat galima nepastebėti piktybinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti dėl ko yra kraujuojama.

Kokia hemorojaus profilaktika?

Kadangi hemorojus dažniausiai – gyvenimo būdo liga, labai svarbu formuoti teisingus mitybos įpročius (gerti pakankamai daug skysčių, rinktis skaidulų gausų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat, siekiant išvengti hemorojaus, rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir pan.), stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi, vidurių užkietėjimo).

Įtariarte, kad Jums gali būti hemorojus?

Medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojai pasirūpins Jūsų sveikata. Ilgametę patirtį turintys gydytojai proktologai konsultuoja, atlieka reikiamus tyrimus, parenka kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymą, atlieka pažangias hemorojaus šalinimo operacijas.

Daugiau apie centruose teikiamas proktologines paslaugas>>