Griežimas dantimis ir jo poveikis sveikatai

Ar rytais jaučiate kramtomuosius raumenis? O gal kamuoja galvos arba ausų skausmai, kurie įdienojus praeina? Ar jūsų dantys tampa jautresni šalčiui, o kramtymas – nemalonus? Ar pastebėjote dantų įspaudus liežuvyje? O gal žmogų, su kuriuo miegate, nuolat pažadina jūsų dantų griežimas? Jei į daugelį šių klausimų atsakėte teigiamai, didelė tikimybė, kad Jūs griežiate dantimis.

Kas yra griežimas dantimis?

Griežimas dantimis, kitaip vadinamas bruksizmu, tai vienas labiausiai paplitusių miego sutrikimų. Šis procesas apibūdinamas kaip viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų trynimasis dantų paviršiais ne kramtymo ir ne rijimo metu. Pasak kai kurių specialistų, dantų griežimas – tai natūrali organizmo reakcija į dienos metu išgyventus ar ateityje laukiančius įvykius.

Reikėtų paminėti, kad dantys kramtymo ar rijimo metu turėtų liestis apie 20 min. per parą, tuo tarpu dantų greižimo atveju dantų paviršiai trinami vienas į kitą daug ilgesnį laiką ir sukelia dantų paviršių traumas, raumenų skausmus, pakenkia sąnariams.

Ar dažnai skundžiamasi dėl dantų griežimo ir kas tuo skundžiasi dažniausiai?

Dantų griežimas naktį yra nevalingas reiškinys – kažkuriuo gyvenimo etapu su juo susiduria net 85-90 proc. žmonių. Kartais ši problema kamuoja brendimo metu, gali pradėti griežti dantimis tuomet, kai patiria daugiau baimės, streso ir nerimo nei įprastai ir išgyvena ypatingai stiprias emocijas. Nustatyta, kad dienomis moterys dantimis griežia dukart dažniau nei vyrai, tuo tarpu dantų griežimas naktimis tarp abiejų lyčių žmonių yra maždaug vienodas.

Pačiu dantų griežimu žmonės beveik nesiskundžia, dažniausiai jie net neįtaria, jog griežia dantimis. Tiesiog sukąsti dantys daugeliui atrodo norma, yra netgi posakis „ėjau per gyvenimą sukąstais dantimis“. Daug dažniau skundžiamasi dantų griežimo sukeltais simptomais.

Kokios yra griežimo dantimis priežastys?

Tikslios griežimą dantimis sukeliančios priežastys nėra nustatytos. Tačiau jų yra ne viena. Svarbiausios, žinoma, emocinė įtampa ir stresas. Taip pat pastebėta, kad daug dažniau dantimis griežia hiperaktyvūs, mėgstantys konkuruoti, į agresiją linkę žmonės, taip pat tie, kurie nerimą ar pyktį kaupia savyje. Taip pat manoma, kad griežimą dantimis gali paskatinti ir vaistai: įvairūs antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos ir pan. Griežimas gali būti susijęs ir su tam tikromis ligomis (Parkinsono liga, depresija), jis gali išsivystyti dėl netaisyklingo dantų sąkandžio, netinkamos burnos higienos. Paveldimumas taip pat gali turėti įtakos – tikėtina, kad tėvų įprotį griežti dantimis paveldės ir vaikai.

Griežimą dantimis įtakoja ir psichotropinės, narkotinės medžiagos, nikotinas. Rūkaliai griežia dantimis net dukart dažniau, nei nerūkantieji. Pavartojus narkotinių medžiagų (kokaino, metamfetamino, amfetamino), labai intensyvus griežimas dantimis išlieka net kelias dienas. Griežimas dantimis gali būti ir dėl netaisyklingo sąkandžio, burnos gleivinės ligų, nepilnavertės mitybos, B grupės vitaminų, kalcio, magnio trūkumo. Jį gali išprovokuoti netinkamai suformuotos plombos, netaisyklingai suformuotos fiksuotos dantų restauracijos. Tačiau, kaip taisyklė, dantų griežimą dažniausiai lydi keletas priežasčių vienu metu.

Kuo pasireiškia bruksizmas, kokie jo simptomai?

Dažniausiai į gydytoją odontologą kreipiasi žmonės, kurių griežimą dantimis pastebi miegantieji šalia. Neretai kreipiamasi per vėlai, kai jau išryškėję griežimo dantimis pasėkmės. Dažniausiai skundžiamasi galvos ar kramtomųjų raumenų, plintančiu link ausies, skausmu ryte, sutrikusiu miegu. Tačiau būdingiausi bruksizmo požymiai, rodantys, kad iš tiesų griežiama dantimis – nudilę dantys ir padidėjęs kramtymo raumenų tonusas. Dantys nusidėvi, sutrumpėja, tampa matomi dantų audinių įskilimai, didelių apkrovų vertikalia kryptimi metu dantys gali skilti, ko pasekoje, juos reikės pašalinti. Dėl ilgalaikio bruksizmo nudyla ir lūžta ne tik dantys, bet ir fiksuoti bei laikini protezai, taip pat skyla plombos. Veikiant horizontaliai jėgai atsiranda pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrus lytėjimui ir šalčiui. Taip pat būna pažeidžiami dantų audiniai, dantys pradeda klibėti. Gali atsirasti apatinio žandikaulio sąnario skausmas, sukandimo žymės skruosto gleivinėje, padidėti dantų paslankumas.

Kaip bruksizmas gydomas?

Specifinio bruksizmo gydymo vaistais nėra. Pirmiausia patariama kreiptis į gydytoją odontologą, kuris nustatys priežastis, pakenkimo lygį ir parinks efektyviausią gydymo planą. Gali užtekti tik atstatyti nugriežtus paviršius, tačiau gali prireikti ir pilno sąkandžio kėlimo ar dantų protezavimo. Kaip apsauga nuo griežimo dantimis naudojamos specialios kapos, kurios uždedamos nakčiai ant vieno iš žandikaulio dantų. Apsauginės kapos saugo dantis nuo tolesnio dilimo, atpalaiduoja raumenis, apsaugo sąnarį.

Tačiau sėkmingas gydymas labiausiai priklauso nuo paciento sąmoningumo ir motyvacijos. Kai dantimis griežiama miegant, tai daroma nevalingai, tačiau dieną žmogus yra sąmoningas, todėl turėtų stengtis save kontroliuoti.