Vaikų dantų priežiūra

Lietuvos statistika, rodanti dantų ėduonies paplitimą tarp vaikų, iš tiesų grėsminga. Kas antras trejų metų vaikas mūsų šalyje jau turi sugedusių dantų, 7–8 metų amžiaus grupėje net 86 proc. vaikų dantys yra pažeisti ėduonies.

Ar galima teigti, kad dėl sugedusių vaikų dantukų kalti tik jų tėvai?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 50 proc. dantų ėduonies lemia genetiniai veiksniai. Daugelis turbūt pagalvos: „Mano dantys silpni, tokie ir mano vaiko, tad aš dėl to nekaltas“. Bet 50 proc. atveju kaltė vis dėlto tenka tėveliams. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar tikrai negali prižiūrėti savęs ir išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl nuolatinė tėvų priežiūra reikalinga tol, kol neįsitikinate, kad vaikas pats teisingai ir kokybiškai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi.

Kaip patartumėte prižiūrėti vaikų dantis?

Vaikų dantis reikia pradėti prižiūrėti, kai tik jie prasikala. Iš pradžių galite naudoti švarios marlės atraižą, sudrėkintą šiltu virintu vandeniu, vėliau – specialų kūdikiams skirtą šepetėlį, kurį tėvai užsimauna ant piršto. Vėliau jau galima duoti vaikučiui mažą minkštą šepetėlį ir leisti pačiam pamėginti išsivalyti dantis. Dantis valyti reikia 2 kartus per dieną, ryte ir vakare.

Rekomenduočiau naudoti dantų pastą su fluoru, kuris didina dantų emalio atsparumą ir padeda dantukus išlaikyti sveikus.

Taip pat reikėtų paisyti vaiko mitybos. Nors daugelis teigia, jog propaguoja sveikuolišką gyvenimo būdą, tačiau dažnai tėvai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį žada vaikučiams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus. Dar vienas kasdieninis pavyzdys, kai vaikui nuolat sakoma, kad kažką valgyti ar gerti nesveika, tačiau realybėje vaikas mato, kaip tėvai, pavyzdžiui, žiūrėdami TV, užkandžiauja tais pačiais „nesveikais“ produktais. Todėl svarbu, kad tėvai savo elgesiu patys rodytų vaikui sektiną pavyzdį.

Kas yra silantai ir kam jie naudojami?

Silantai – tai dantų ėduonies profilaktikai skirta priemonė, neleidžianti bakterijoms ir angliavandeniams ardyti danties emalio.

Dantis švariai išvalomas ir užliejamas apsaugine medžiaga, kuri turi dvejopą poveikį: neleidžia į danties kramtomąjį paviršių patekti maisto likučiams, minkštoms apnašoms ir, savo sudėtyje turėdama fluoro ir jį nuolat išskirdama į dantį, stiprina danties emalį.

Ar patartumėte vaikų dantis padengti silantais?

Įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą, ir aš labai rekomenduoju tai daryti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikams laiku padengus dantis silantais net ir praėjus 8 metams dantų ėduonies atsiradimo galimybė mažesnė 80–90 proc.

Kokio amžiaus vaikams reikėtų atlikti šią procedūrą ir kas kiek laiko kartoti?

Dantis dengti silantais galima vaikams nuo 5-6 metų, išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui, iki 15 m., kol sąkandis pilnai pasikeičia į nuolatinį.

Silantas neturi surišimo sistemos, todėl jis pamažu nusivalgo. Dažniausiai jis išsilaiko apytiksliai 2 metus. Tada, esant poreikiui, galima silantą pakeisti. Tačiau efektyviausia ir rekomenduojama tai daryti vos išdygus nuolatiniams dantims, nes tik išdygę dantys būna silpnai mineralizuoti ir apsauga jiems būtina.

Ar reikia gydyti vaiko pieninius dantis, jeigu, tarkim, jų neskauda, o jie šiaip ar taip iškris ir užaugs nauji?

Pieninius dantis gydyti būtina ir tai reikia daryti nelaukiant, kol juos pradės skaudėti. Pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo, tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai sisidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą. Todėl labai svarbu dantis laiku gydyti.

Labai svarbus vaidmuo einant pas dantų gydytoją tenka tėvams. Vaikui būtina paaiškinti, kokia svarbi yra burnos ertmės priežiūra, profilaktinis patikrinimas ir gydymas. Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui girdint kalbėti, kaip baisu pas dantų gydytojus ar kaip jūs patys bijote.

Šiais laikais gydymas yra neskausmingas, todėl tikrai nesukels mažyliui blogų emocijų ir nepaliks nemalonių prisiminimų. Vaikų dantys gydomi atsižvelgiant į psichologinį vaiko pasiruošimą odontologiniam gydymui. Didelis dėmesys skiriamas vaikams bijantiems dantų gydymo. Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą ir pasiekti bendradarbiavimo susitarimą. Gydytojas nuolat bendrauja su vaiku, pasakoja, kas bus daroma toliau.

Kai dantų gydymo metu bendradarbiavimo su vaiku nepavyksta pasiekti psichologinėmis priemonėmis, taikomi farmakologiniai metodai – sedacija arba bendroji nejautra.

Visais atvejais vaikams užtikrinamos beskausmės procedūros.