Menopauzės simptomai

Natūralus organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą. Menopauzė pasireiškia ne tik fiziologiniais, bet taip pat ir psichologiniais požymiais. Visgi kiekvienos moters organizmas yra individualus, tad ir menopauzės simptomai pasireiškia gan skirtingai. Dažniausiai didžiausią baimę kelia nežinomybė. Susipažinus su galimais simptomais šis gyvenimo etapas nebeatrodo toks bauginantis.

Premenopauzės periodas

Menopauzė – tai laikotarpis nuo vaisingo moters amžiaus pabaigos iki kiaušidžių funkcionavimo pabaigos. Šis laikotarpis kiekvienos moters gyvenime prasideda skirtingu laiku, tačiau bene dažniausiai tai nutinka maždaug 40-58 gyvenimo metais. Menopauzę galima skirstyti į kelis periodus. Pirmieji jų vadinami premenopauze ir perimenopauze. Kai kurie gydytojai šių periodų neišskiria, nes jų ribos nėra tiksliai apibrėžiamos.

Pirmiausias bei svarbiausias premenopauzės periodo požymis – nereguliarios menstruacijos. Vėlesniame perimenopauzės laikotarpyje tarpai tarp menstruacijų gali siekti 2-4 mėnesius. Nors šiuo laikotarpiu ovuliacija įvyksta vis rečiau, moteris vis dar gali pastoti.

Premenopauzės metu moterys skundžiasi dažnai užeinančiomis karščio bangomis, kuomet išpila prakaitas, parausta veidas bei krūtinė. Tokios karščio bangos neretai sutrikdo nakties miegą. Kartais būdingi nuotaikų svyravimai, irzlumas ar polinkis į depresiją. Kai moters organizme estrogenų kiekis yra sumažėjęs, taip pat sumažėja ir gleivių kiekis makštyje – gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Dalis moterų kaip vieną iš menopauzės simptomų įvardija kartais pagreitėjantį širdies ritmą.

Menopauzė nustatoma, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų, tuomet iš karto prasideda postmenopauzinis periodas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog postmenopauziniu periodu kraujavimai iš gimdos nėra normalus požymis, todėl nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kokie kiti simptomai gali pasireikšti?

• Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas. Šių simptomų pagrindinė priežastis – estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, jie praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti sapalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis.
• Svorio padidėjimas. Nėra vienareikšmiškos nuomonės, jog būtent menopauzė lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai pokyčiai bei fiziologiniai, anatominiai kūno pasikeitimai gali turėti įtakos spartesniam svorio didėjimui.
• Emociniai sutrikimai. Keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Šie menopauzės simptomai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais moters organizmo pokyčiais, bet taip su prastu nakties miegu ar jaučiamu nuovargiu.
• Dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nedideli atminties sutrikimai, sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais. Šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, jog šie pažinimo procesai sutrinka dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, o kiti sako, kad šių procesų sutrikimas yra labiau susijęs su patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus.
• Osteoporozė. Šią kaulų retėjimo ligą iš dalies lemia įvykusi menopauzė bei lytinių hormonų pokyčiai organizme. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procesuose susidarant kauliniam audiniui. Dėl šios priežasties sumažėjus estrogeno kiekiui, sutrinka kaulinio audinio formavimasis – kaulai pasidaro retesni bei trapesni, mažiau atsparūs lūžiams.
• Šlapimo nelaikymas. Kai estrogenų kiekis yra sumažėjęs, plonėja šlapimtakio sienelė, kyla dažnas ar staigus noras šlapintis. Kitas, itin nemalonus, psichologinių problemų sukeliantis požymis – nevalingas šlapimo išskyrimas juokiantis, kosint ar keliant sunkesnį daiktą.
• Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos. Mažėjantis estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai bei medžiagų apykaitai. Kartu su kitais natūraliais senėjimo pokyčiais ir šalutiniais rizikos veiksniais (rūkymu, viršsvoriu, padidėjusiu kraujo spaudimu), sutrikusi hormobai padidina susirgimo širdies ligomis tikimybę.

Dalis šių išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ar net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. Kaip jau ir buvo minėta, menopauzės simptomai yra labai individualūs – kai kurias moteris kamuoja didžioji dalis negalavimų, o kai kurios apie menopauzę supras tik iš sutrikusio arba pasibaigusio menstruacijų ciklo. Svarbu žinoti, jog daugelis paminėtų simptomų yra lengvai numalšinami. Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą, ir jis pasiūlys Jums tinkamiausią sprendimo būdą, leisiantį gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.