Vizito pas ginekologą geriau neatidėlioti

Profilaktinių ginekologinių patikrinimų metu dažnai  diagnozuojami ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 šios pavojingos ligos atvejų, daugiau nei 200 moterų kasmet nuo šios ligos miršta. Tarp moterų onkologinių susirgimų gimdos kaklelio vėžys mūsų šalyje – antroje vietoje po krūties vėžio.

Tikrintis būtina

Gydytojos akušerės ginekologės Linos Rudaitienės teigimu, kiekviena moteris pas ginekologą profilaktiškai turėtų apsilankyti bent kartą per metus. Tokio apsilankymo metu atliekamas profilaktinis ginekologinis patikrinimas, tyrimai. Moters sveikatos patikrinimo tikslas – ligų profilaktika ir ankstyva diagnostika. Tokio patikrinimo metu galima anksti diagnozuoti sveikatos sutrikimus, laiku skirti efektyvų gydymą.

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto ilgainiui (maždaug per 12-20 metų), negydant ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų. Dažniausiai šios lokalizacijos vėžys diagnozuojamas 40-49 metų moterims.

Anot L.Rudaitienės, ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tad moteris ilgai net neįtaria serganti sunkia lėtine liga. Tik ligai progresuojant atsiranda pakraujavimai lytinių santykių metu, nemalonaus kvapo išskyros, skausmai dubenyje inkstų srityje. Tačiau anksti nustatyti ligą galima profilaktinio tikrinimo metu.
“Northway“ medicinos centre pacientėms siūlomos išsamios ginekologinio profilaktinio tikrinimo programos. Moterys, pasirinkusios tokią programą, gali sutaupyti iki 20 proc.

Tyrimams – naujausia metodika

„Citologinį gimdos kaklelio ląstelių tyrimą patartina atlikti net ir jokių simptomų nejaučiančioms moterims. “Northway” medicinos centre citologiniai tyrimai atliekami naudojant naujausias technologijas.

ThinPrep®PAP metodiką Lietuvoje imta taikyti neseniai. Šio metodo jautrumas didesnis – 90 proc., o kai kurių šaltinių duomenimis – net iki 98 proc. Palyginimui- PAP tepinėlio jautrumas apie 50–60 proc. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad atliekant ThinPrep®PAP randama daugiau ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Todėl, norint gauti tikslesnius duomenis, gyd. L.Rudaitienė pacientėms siūlo citologinį tyrimą atlikti ThinPrep®PAP metodika.

Be to, atlikus gimdos kaklelio citologinį tyrimą ThinPrep®PAP metodu ir neradus pakitimų ląstelėse, profilaktiškai tyrimą kartoti galima po 3 metų. Tuo tarpu PAP tepinėlį rekomenduojama kartoti kartą per metus.

Būtent citologinio tyrimo metu ir galima anksti nustatyti pakitimus gimdos kaklelio ląstelėse. Jei reikia, atliekamas ŽPV nustatymas. ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – tai virusas, plintantis lytiniu keliu. Efektyvių vaistų nuo jo išgyti dar nėra.

Egzistuoja dvi ŽPV grupės – aukštos onkogeninės rizikos ir žemos. ŽPV paplitę tarp žmonių, ir apie 80 proc. žmonių per gyvenimą šį virusą yra turėję. Apie 20 proc. atvejų virusas išlieka daugelį metų. Daugiausia – 54 proc. – užsikrėtusiųjų ŽPV yra iki 20 metų. Per dvejus metus 80 proc. žmonių ŽPV savaime iš organizmo išnyksta (kai imuninė sistema nugali virusą), dažnai nesukeldamas sveikatos sutrikimų.

Mažos onkogeninės rizikos ŽPV sukelia karpučių atsiradimą tarpvietėje. Tai — daugiau kosmetinis defektas nei sveikatos sutrikimas. Jos „Northway“ medicinos centre šalinamos radiochirurginiu būdu arba prišaldomos. 

Efektyviausia ŽPV profilaktika – skiepai. Jau sukurtos dvi vakcinos, apsaugančios nuo 16/18 ŽPV onkogeninių tipų, padedančios išvengti šių virusų sukeliamų ligų, taip pat – ir gimdos kaklelio vėžio. 16/18 ŽPV tipai — labiausiai paplitę, dažniausiai aptinkami, todėl vakcinacijos nauda – neabejotina.

Tačiau jei moteris užsikrės kitos rūšies ŽPV (ne 16/18), net ir pasiskiepijus liga gali vystytis. Todėl net ir pasiskiepijus būtina reguliariai tikrintis, atlikti citologinius tyrimus.

Ligą įveikti galima

Gimdos kaklelio vėžio gydymo būdas priklauso nuo ligos stadijos. Pagrindinis gydymo būdas ankstyvose stadijose – operacinis, vėliau – spindulinis, sutaptinis chemospindulinis. Išgyvenamumo rodikliai taip pat priklauso nuo ligos stadijos: 5 metus išgyvena apie 88 proc. pacienčių, kurioms diagnozuotas pirmosios stadijos vėžys, 60–65 proc. – kai liga diagnozuojama antros stadijos, 40–45 proc. – kai trečios stadijos, ir tik 18–28 proc. ligonių, kurioms buvo diagnozuotas ketvirtosios stadijos vėžys.

Taigi kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyviau ji gydoma, išgyvenamumo rodikliai geresni.