Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusų sukelta, kontaktiniu lytiniu keliu plintanti liga, kuri dažniausiai būna lėtinė. Šis sveikatos sutrikimas gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemas, gleivinę ir net sukelti ikivėžinius arba vėžinius susirgimus. Bene dažniausiai šis virusas pasireiškia karpomis, kurių atsiradimo vieta priklauso nuo viruso tipo. Karpos gali atsirasti ant veido, rankų, taip pat ant lytinių organų.

ŽPV tipai ir ryšys su vėžiniais susirgimais

Yra žinoma daugiau nei 150 žmogaus papilomos viruso tipų. Kai kurie papilomos virusai gali sukelti vėžinius susirgimus, todėl ŽPV tipai yra klasifikuojami pagal vėžio sukėlimo rizikos laipsnį. Yra išskiriamos dvi šios infekcijos grupės – žemos bei aukštos onkogeninės rizikos. Žemos rizikos grupės yra susijusios su gerybinėmis karpomis bei papilomomis, kurias galima aptikti žmogaus burnos, nosies ertmėje, gerklose, ant lytinių takų. Tuo tarpu, aukštos rizikos ŽPV yra susiję su tų pačių kūno vietų vėžiniais susirgimais. Grėsmingiausiais yra laikomi 16 ir 18 viruso tipai, tačiau onkogeninėmis savybėmis pasižymi ir kiti ŽPV tipai: 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68.

Vienas iš stipriausių ryšių yra nustatytas tarp ŽPV infekcijos bei gimdos kaklelio vėžio. Šis vėžys išsivysto per maždaug 12-20 metų, kuomet yra negydomi ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai. Jis dažniausiai nustatomas 40-49 metų moterims. Veiksnys, kuris yra susijęs su didžiausia tokios rūšies vėžio rizika – žmogaus papilomos viruso infekcija lytiniuose takuose. Net apie 99% moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, turi minėto viruso genitalinę infekciją.

Kaip užsikrečiama ŽPV infekcija?

Pagrindiniai veiksniai, kurie didina riziką užsikrėsti šia infekcija: rūkymas, silpnas imunitetas, nesaugūs lytiniai santykiai, didelis seksualinių partnerių skaičius, daugybiniai nėštumai. ŽPV dažniausiai perduodamas lytinio kontakto metu, tačiau taip pat gali būti perduotas ir per neapsaugotą kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine. Be to, jeigu šiuo virusu yra užsikrėtusi nėščia moteris, ji šią infekciją gali perduoti savo vaisiui. Labai dažnai užsikrėtę asmenys gali nejausti jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, jog šio viruso nėra organizme.

Manoma, kad ŽPV infekcija bent kartą per savo gyvenimą yra užsikrėtęs bene kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vienu metu galima užsikrėsti net keliais tokio viruso tipais. Nepaisant didelio susirgimų skaičiaus, net apie 90% atvejų virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo, todėl nėra reikalingas specialus gydymas, nejaučiami jokie infekcijos simptomai. Tačiau, jeigu šis žmogaus perneštas virusas pasilieka organizme, padidėja lėtinių uždegimų bei kitų sveikatos problemų rizika, o laikui bėgant gali atsirasti piktybinių audinių bei skirtingų vėžio, pavyzdžiui, gimdos kaklelio, išangės, tonzilių, rūšių.

Infekcijos aptikimas ir gydymas

Dažniausiai ŽPV infekcija diagnozuojama pastebėjus gleivinių ar odos pakitimus, o gydymas gali būti skirtingų rūšių, pavyzdžiui, vietinis, chirurginis, bendras. Vietinio gydymo metu pasitelkiamos keratolitinės medžiagos, kurios tirpina odos raginį sluoksnį, taip pat įvairūs tirpalai, citotoksiniai preparatai. Kartais gali prireikti chirurgo paslaugų, kurios leistų pašalinti karpas. Be to, svarbu stiprinti imunitetą, nes būtent nuo jo stiprumo priklauso ar organizmas yra pajėgus nugalėti virusą.

ŽPV tyrimai

Siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelyje yra aukštos rizikos genotipo ŽPV virusas, atliekamas onkocitologinis tyrimas skystoje terpėje, papildomai ištiriant ir dėl viruso.

Moterims, nuo 25 metų, rekomenduojama kartą per 3 metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą. Gimdos kaklelio citologinio tyrimo pagalba pakitimus galima pastebėti dar ikivėžinėje stadijoje, todėl labai svarbu šį tyrimą atlikti reguliariai.

Norint efektyviai apsisaugoti nuo šio viruso sukeliamų neigiamų padarinių, verta kruopščiai laikytis asmens higienos, atsakingiau elgtis lytinių santykių metu, mažinti atsitiktinių seksualinių partnerių skaičių, o pastebėjus pirmuosius simptomus suskubti apsilankyti pas gydytoją.

Dar viena efektyvi prevencinė priemonė – skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), sukeliančio gimdos kaklelio vėžį. Juo geriausia skiepyti 11-15 m. mergaites ir berniukus dar iki lytinių santykių pradžios, tačiau pasiskiepyti rekomenduojama ir suaugusioms moterims. Devyniavalente vakcina, apsaugančia nuo 9 aukštos rizikos ŽPV tipų, galite pasiskiepyti ir „Northway“ medicinos centruose.