Cholesterolis: ką reikia žinoti

Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir Europoje. Vienas pagrindinių jų rizikos veiksnių – padidėjęs MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis, dažnai vadinamas „bloguoju cholesteroliu“. Plačiau apie cholesterolio reikšmę, jo normas, priežastis, lemiančias jo padidėjimą, ir būdus, kaip jį sumažinti, pasakoja „Northway“ medicinos centrų gydytojai kardiologai.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – tai natūralus lipidas, būtinas žmogaus organizmui:

• jis sudaro ląstelių membranas ir užtikrina jų stabilumą;
• iš jo sintetinami lytiniai hormonai bei antinksčių hormonai;
• jis dalyvauja vitamino D gamyboje;
• iš jo susidaro tulžies rūgštys, reikalingos riebalų virškinimui.

Apie 70–80 % cholesterolio gamina kepenys, o likusi dalis gaunama su gyvūninės kilmės produktais. Svarbu suprasti, kad cholesterolio kiekį kraujyje lemia ne tik maistas, bet ir genetika, kepenų veikla bei kiti metaboliniai procesai.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – kas tai?

• MTL cholesterolis („blogasis“) – pagrindinis aterosklerozės rizikos veiksnys. Kai jo kiekis kraujyje padidėja, cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui formuoja aterosklerozines plokšteles. Būtent MTL mažinimas yra pagrindinis gydymo tikslas pagal Europos kardiologų draugijos gaires.
• DTL cholesterolis („gerasis“) – padeda pašalinti cholesterolį iš audinių į kepenis. Nors anksčiau manyta, kad didelis DTL kiekis visada apsaugo, šiandien žinome, jog svarbiausia yra MTL mažinimas, o ne DTL didinimas.
• Trigliceridai – dar vienas kraujo lipidų tipas. Jų padidėjimas (pvz., dėl antsvorio, diabeto, piktnaudžiaujant alkoholiu ar turint genetinį polinkį) dar labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kokia yra cholesterolio norma?

Pagal naujausias Europos kardiologų draugijos (ESC/EAS) dislipidemijų gaires:

• Trigliceridai: normalus kiekis yra <1,7 mmol/l. 1,7–2,2 mmol/l laikomas ribiniu, o >2,3 mmol/l – padidėjęs.
• MTL („blogojo“ cholesterolio) tikslai priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos:
  •  labai didelė rizika → <1,4 mmol/l;
  •  didelė rizika → <1,8 mmol/l;
  •  vidutinė rizika → <2,6 mmol/l;
  •  maža rizika → <3,0 mmol/l.

Kas daro įtaką cholesterolio kiekio padidėjimui?

Cholesterolio lygį lemia daugybė veiksnių:

• Paveldimumas – genetinis polinkis.
• Mityba – gausus sočiųjų ir transriebalų vartojimas.
• Sveikatos būklės ir lėtinės ligos – skydliaukės nepakankamumas, kepenų, inkstų ligos, diabetas, metabolinis sindromas, autoimuninės ligos.
• Kūno svoris – antsvoris ir nutukimas didina MTL („blogąjį“ cholesterolį) ir trigliceridus.
• Mažas fizinis aktyvumas – mažina DTL („gerąjį“ cholesterolį), blogina medžiagų apykaitą.
• Alkoholis – net maži kiekiai gali kelti trigliceridus.

Ar visi riebalai vienodai veikia cholesterolio lygį?

Ne, tikrai ne visi. Riebalai yra būtina mūsų mitybos dalis, tačiau jų poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai labai skiriasi:

• Sočiosios riebalų rūgštys (sviestas, riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kokosų aliejus) – didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje.
• Transriebalai (pramoniniai kepiniai, margarinas, greitas maistas) – ypač kenksmingi. Rekomenduojama visiškai vengti.
• Nesočiosios riebalų rūgštys (alyvuogių, rapsų, linų sėmenų aliejus, riešutai, avokadai, sėklos) – mažina MTL, gerina kraujagyslių būklę.
• Omega-3 riebalų rūgštys (lašiša, skumbrė, silkė, sardinė) – mažina trigliceridus, turi priešuždegiminį poveikį.

Rekomenduojama ne visiškai vengti riebalų, bet juos rinktis teisingai: vietoje sočiųjų ir transriebalų rinktis daugiau nesočiųjų bei omega-3.

Ar cholesterolis pavojingas tik vyresniame amžiuje?

Ne, cholesterolis pavojingas bet kuriame amžiuje. Nors dėl hormoninių pokyčių jo lygis dažnai didėja su metais, net jauni žmonės gali turėti aukštą cholesterolį dėl paveldimumo ar nesveiko gyvenimo būdo. Todėl jį rekomenduojama tikrinti nuo 20 metų, nes ankstyvas nustatymas ir korekcija leidžia išvengti daugelio ligų ateityje.

Kodėl aukštas cholesterolis pavojingas?

Padidėjęs MTL cholesterolis skatina aterosklerozės vystymąsi – lėtą kraujagyslių sienelių pažeidimo ir susiaurėjimo procesą. Ilgainiui tai gali sukelti miokardo infarktą, insultą, periferinių arterijų ligą ar kitų organų pažeidimus (pvz., inkstų, žarnyno). Pavojingiausia tai, kad cholesterolis nesukelia simptomų, kol liga neprogresuoja. Todėl svarbu jį tikrinti reguliariai ir laiku imtis priemonių.

Kaip sužinoti, koks mano cholesterolis?

Vienintelis būdas nustatyti cholesterolio lygį – atlikti kraujo tyrimą lipidogramą. Kadangi padidėjęs cholesterolis simptomų nesukelia, profilaktinis tyrimas yra būtinas.

Lipidograma parodo:

• bendrąjį cholesterolį;
• MTL (blogąjį cholesterolį);
• DTL (gerąjį cholesterolį);
• trigliceridus.

Kaip rekomenduoja Europos kardiologų draugijos (ESC) gairės:

• pirmą kartą lipidogramą verta atlikti apie 20 m.;
• jei rizikos nėra – kas 4–6 metus;
• esant rizikai – bent kartą per metus

Kaip sumažinti „blogąjį“ cholesterolį?

Mityba

• Riboti sočiuosius riebalus (sviestas, riebi mėsa, riebūs pieno produktai). Pagal ESC, jie neturėtų viršyti 10 % kalorijų.
• Vengti transriebalų – rekomenduojama visiškai eliminuoti.
• Rinktis liesus baltymus – liesą mėsą, paukštieną be odos, žuvį, ankštinius.
• Didinti augalinės kilmės maisto produktų kiekį (daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai).
• Naudoti sveikus augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų, linų sėmenų).
• Įtraukti omega-3 gausią žuvį (skumbrė, lašiša, silkė, sardinės) bei, jei reikia, omega-3 papildus.

Svarbiausia – ilgalaikiai mitybos pokyčiai, o ne laikina dieta.

Gyvenimo būdas

• Fizinis aktyvumas: ≥150 min. vidutinio intensyvumo arba ≥75 min. intensyvaus per savaitę.
• Alkoholio ribojimas arba atsisakymas – net mažos dozės gali didinti trigliceridus.
• Kūno svorio optimizavimas – numetus svorio dažnai sumažėja MTL, trigliceridai ir padidėja DTL.
• Tvarkingas paskirtų medikamentų vartojimas, gydytojo priežiūra.

Kiek laiko užtrunka sumažinti cholesterolį?

Pirmieji teigiami pokyčiai paprastai matomi jau po 1–3 mėnesių nuo gyvenimo būdo pakeitimų ar gydymo pradžios, tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio kontrolė nėra vienkartinė užduotis. Tai – ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklumo. Net ir pasiekus gerus rezultatus, būtina toliau laikytis subalansuotos mitybos, reguliariai judėti ir vengti žalingų įpročių.

Norite pasitikrinti cholesterolio lygį?

Apsilankykite „Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Klaipėdoje ar Kretingoje, atlikite tyrimus ir gaukite individualias gydytojo rekomendacijas. Nedelskite – jūsų širdies sveikata priklauso nuo laiku priimtų sprendimų, o prevencija yra geriausia apsauga nuo rimtų ligų. Registruokitės jau šiandien.