Sporto traumos

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių stengiasi gyventi sveikiau, daugiau sportuoja, vis labiau populiarėja įvairios ekstremalaus sporto šakos.

Tačiau sportuojantis žmogus yra neišvengiamai susijęs su galimų traumų (raumenų, raiščių, sausgyslių, sąnarių pažeidimo) rizika. Nepakankamas apšilimas, per intensyvus treniravimasis, netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi.

Apie sportines tarumas pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Ar dažnai tenka susidurti su traumomis, patirtomis sportuojant?

Su įvairaus sudėtingumo traumomis, patiriamomis sportuojant, tenka susidurti nuolat. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Deja, sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir sunkesnių traumų, tokių kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas, sąnarių išnyrimas ar kaulų lūžiai.

Ar sporto traumos būdingos tik sporto profesionalams ar ir mėgėjams?

Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės. Ypatingai kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas, priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.

Kokios sporto šakos pavojingiausios?

Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu. Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.

Kaip gydomos sporto traumos?

Visų pirma, gavus traumą, jokiu būdu negalima sportuoti toliau, kad pažeista vieta nebūtų traumuojama dar labiau. Jei trauma nėra sunki (pvz., sumušimas, lengvas patempimas), skausmas, tirpimas ar patinimas neintensyvėja, gydytis galima namuose. Traumuotai vietai būtina ramybė, tad reikėtų stengtis jos nejudinti, pirmas dvi paras šaldyti 4 – 6 kartus per dieną, tepti uždegimą bei skausmą mažinančiais tepalais. Vėliau galima dėti šildomus kompresus, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosrūvos. Susižeidus galūnę, ją rekomenduojama laikyti pakeltą. Patinimui mažinti pažeistą vietą galima sutvirtinti subintuojant elastiniu bintu ar specialiu įtvaru. Taikant šias priemones, gydymas gali trukti iki 3 – 4 savaičių.

Tačiau pastebėjus, kad skausmas ir kiti simptomai nepraeina ar net intensyvėja, būtina iš karto kreiptis į gydytoją specialistą, kuris tiksliai diagnozuos traumą ir paskirs reikalingą gydymą. Jei išspręsti problemą susidariusią dėl patirtos traumos konservatyvaus (neoperacinio) gydymo nepakaks, gali būti siūlomas operacinis gydymas.

Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti žmonėms, kad išvengti galimų traumų?

Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Esant galimybei, rekomenduočiau pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kuris padės tinkamai įvertinti Jūsų fizines galimybes bei sportinę formą.

Sportuoti reikia reguliariai, todėl iš pat pradžių reikia nusistatyti režimą ir stengtis jo laikytis.

Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą. Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką. Taip pat labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.