Vaisingumo centras:
nevaisingumo gydymas

Į gydytoją akušerį-ginekologą, nevaisingumo gydymo specialistą rekomenduojama kreiptis, jei nesant akivaizdžių sutrikimų ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių pastoti nepavyko per 12 mėnesių.

Esant rizikos veiksniams, tokiems kaip: partnerės amžius virš 35 metų, diagnozuoti reprodukcinių organų veiklos sutrikimai ar ligos, buvę persileidimai, kiti žinomi vaisingumo sutrikimai (pvz. vyro spermos pakitimai), rekomenduojama kreiptis po pusmečio nesėkmingų bandymų pastoti.

Pirmai konsultacijai, kurios metu įprastai atliekama ir apžiūra ultragarsu, geriausia moteriai atvykti iš karto po mėnesinių.

Pirmai konsultacijai nėra reikalingas pasiruošimas. Rekomenduojame atvykti iš karto pasibaigus menstruacijoms, taigi, praėjus maždaug savaitei nuo ciklo pradžios.

Nevaisingumo gydymo specialistas yra žmogus, su kuriuo drauge keliaujate per sudėtingą kelionę, kurios metu esate palaikomas, jumis rūpinamasi, atsakoma į kylančius klausimus. Tokį gydytoją renkatės tik Jūs.

„Northway“ vaisingumo centrai yra įsikūrę visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Taip pat turime padalinį Rygoje, Latvijoje.

Tai nėra būtina, tačiau įvairūs šaltiniai skelbia, jog porų nevaisingumą 40 proc. lemia moterų, 40 proc. – vyrų sveikatos sutrikimai, 10 proc. – imunologinis nesuderinamumas, o 10 proc. – priežastis lieka neaiški. Tai reiškia, jog problema gali būti susijusi tiek su moters, tiek ir vyro faktoriumi. Vyrui rekomenduojame atlikti nesudėtingą, tačiau svarbų tyrimą – spermogramą. Kartais tai sutaupo laiko ir žinome, nuo kokios problemos sprendimo vertėtų pradėti.

Kokie vaisingumo tyrimai bus atliekami priklauso nuo konkrečios poros situacijos. Pirmos konsultacijos metu įprastai atliekama moters apžiūra, tyrimas ultragarsu, vyrui rekomenduojama atlikti spermogramą. Vėliau gali būti siūloma atlikti kai kuriuos kraujo tyrimus, nukreipiama pasikonsultuoti pas kitus specialistus (pvz. urologą, andrologą ir kt.).

Taip. Vaisingumo specialistas yra gydytojas, kurį nebūtinai reikėtų sieti tik su IVF procedūra. Vaisingumo specialistai konsultuoja, atlieka apžiūras, reikiamus tyrimus. Taip pat neretai pasitelkiama kitų specialistų pagalba, jei atlikus tyrimus matomos galimos problemos, kurias išsprendus pora gali sėkmingai pastoti natūraliu būdu.

Taip, jūsų patogumui galite rinktis įprastinę ar nuotolinę konsultaciją su nevaisingumo gydymo specialistu.

Moteriai reikėtų atlikti echoskopiją, hormoninius tyrimus, kiaušintakių praeinamumo tyrimą. Vyrui reikėtų atlikti spermos tyrimą.

Joks tyrimas nėra privalomas, tačiau rekomenduojame atlikti šį tyrimą, kad galėtume atmesti vyro nevaisingumo problemas bei koncentruotis į išsamesnį moters ištyrimą.

Ejakuliatas (sperma) gaunamas masturbacijos būdu, surenkamas į sterilų, šiltą stiklinį ar plastmasinį indelį plačiu kaklu. Prieš masturbaciją būtina švariai apiplauti varpą. Ejakuliatą rekomenduojama surinkti esant ne mažiau kaip 48 val. ir ne daugiau kaip septynioms dienoms po paskutinių lytinių santykių. 2-3 dienos prieš ejakuliato davimą nepatartina kaitintis karštoje pirtyje, vartoti alkoholį, jei rūkoma – patartina sumažinti surūkomų cigarečių skaičių.

Daugiau informacijos: kaip pasiruošti spermogramai>>

Žinoma, tačiau reikėtų susisiekti su atvejo vadybininku, kuris pateiks reikalingų atlikti tyrimų sąrašą.

IUI, arba intrauterininė inseminacija, tai spermos (vyro arba donorinės) surinkimas bei sušvirkštimas į moters gimdą. Tai gana dažnai rekomenduojama procedūra aptikus pakitimų vyro spermoje arba dėl moters fiziologijos pakitimų, kuomet natūraliu būdu pastoti nepavyktų. O IVF yra abiejų partnerių (arba pasitelkiant donorines ląsteles) lytinių ląstelių surinkimas, apvaisinimas, blastocistos auginimas ir vėliau įkėlimas į moters gimdą.

ICSI – intracitoplazminė spermos injekcija. ICSI procedūros metu parenkamas stipriausias spermatozoidas ir įkeliamas į kiaušialąstę. Šis metodas taikomas, kai yra prasta spermos kokybė, spermatozoidų judėjimas sulėtėjęs arba pakitusi morfologija.

Šviežiai įkeliamas embrionas to paties ciklo metu, t.y. iš karto subrendus blastocistoms. Kitas pasirinkimas embrioną šaldyti ir įkėlimą planuotis vėlesniu laikotarpiu.

Trečios dienos embrionas susideda iš maždaug 8 ląstelių, o 5-os dienos blastocista turi jau 100+ ląstelių ir yra labiau pažengusi savo vystymosi procese. Ji įkeliama į moters gimdą. Besivystant embrionui tarp šių kelių dienų (3 ir 5 d.) vyksta natūrali atranka ir išlieka stipriausi embrionai.

Visgi tema gana kontraversiška ir egzistuoja situacijų, kuomet renkamasi įkelti 3 d. embrioną, pvz. kai moteris vyresnė, yra gauta ypač mažai embrionų iš ankstesnių ciklų, žinoma jog iki 5 paros embrionai nesivystė, stimuliacija truko ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais gali būti atliekama ir 3 d. embriono perkėlimas.

Šiuo metu Lietuvoje tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų galioja iki 6 mėn., bendras kraujo tyrimas galioja iki 10 d. iki procedūros atlikimo.

Taip, verta bandyti. Kai kuriais atvejais gali reikėti keleto ciklų iki sėkmingo rezultato.

Nėra amžiaus apribojimo. Naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 proc., tuo tarpu moterims virš 40 metų – 18 proc., o vyresnėms nei 43 metų moterims – 5-6 proc.

Galite kreiptis, nes procedūrą galite atlikti Latvijoje. Lietuvoje pagal LR įstatymus pagalbinio apvaisinimo procedūras atlikti galima tik susituokusioms poroms.

Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl ko tenka pasinaudoti kiaušialąsčių donorystės programa, – išsekęs kiaušidžių rezervas. Pasitaiko, jog ir jaunos moterys susiduria su anksti prasidėjusia menopauze, mažu kiaušialąsčių skaičiumi dėl skirtingų priežasčių, pvz. ligų, operacijų ir kt. Jei Jūsų AMH (antimiulerinis) hormono lygis labai žemas, tai nuodo, jog jūsų kiaušinėliai nesiformuoja ir, deja, savo pastangomis pastoti nepavyks. Įprastomis sąlygomis šio hormono organizme mažėja nuo 43m.

Kiaušialąsčių donorystės programa taip pat svarstoma esant gydymui nepasiduodančiam kiaušidžių rezistentiškumui, pasikartojantiems (daugiau nei trims) nesėkmingiems pagalbinio apvaisinimo ciklams, kai pacientei taikytas spindulinis gydymas, chemoterapija, nustatytos genetinės ligos.

Spermos donorystės programa tenka pasinaudoti, kai nustatyta sunkaus laipsnio spermos patologija, ejakuliacijos sutrikimai, didelė rizika perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, vyras yra lytiniu keliu plintančių ligų nešiotojas.

Taip, spermos donorą ar kiaušialąsčių donorę renkatės pagal išorinius požymius, kuo panašesnius į Jūsų poros.

Spermos donorystės atveju, lieka partnerės genetikos faktorius, kuris taip pat lemia būsimo vaiko išorinius bruožus. Kiaušialąsčių donorystės atveju, lieka partnerio genetikos faktorius, kuris taip pat lemia būsimo vaiko išorinius bruožus.

Visų pirma atliekami lytiškai plintančių ligų tyrimai. Jei atsakymai neigiami, toliau atliekamas kariotipo tyrimas. Taip pat donorės yra įvertinamos psichiatro bei tiriamos dėl narkotinių medžiagų.

• – Spermos ištyrimas (patikrinamas vaisingumas)
• – Tyrimai dėl lytiškai perduodamų ligų(nustatome Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrheae, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma parvum, Ureaplasma urealyticum),
• – Tyrimas dėl narkotinių medžiagų
• – Tyrimai dėl užkrečiamų ligų (hepatito B viruso paviršinio antigeno, hepatito B viruso anti-HBc antikūnių, hepatito B viruso amplifikacijos metodu, hepatito C viruso antikūnių, hepatito C viruso amplifikacijos metodu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) I ir II tipo antikūnių, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) amplifikacijos metodu, sifilio TPHA ir RPR metodais).

Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai. Taip pat patikrinama, ar donoro šeimos istorijoje nėra žinomų genetinių ligų.

Amžius, ūgis, svoris, plaukų bei akių spalva, kraujo grupė.

Garantuojame bent 2 geros būklės blastocistas.

IVF su donorės kiaušialąstėmis ar embrionų įsivaikinimui amžiaus ribos nenustatytos.

Taip, vienišos moterys yra laukiamos mūsų vaisingumo centre Rygoje, Latvijoje.

Latvijos teisės aktai draudžia lyties atranką.

Priežastys gana įvairios: gyvenimo būdas, mityba, žalingi aplinkos veiksniai, karštis, vibracija, spinduliuotė, cheminiai veiksniai, tokie kaip endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos (įvairūs tirpikliai, herbicidai ir pan.), lėtinis stresas, alkoholio, kanabinoidų vartojimas, rūkymas, viršsvoris, steroidinių hormonų vartojimas sportuojant gali turėti neigiamos įtakos spermos kokybei.

Nustoti rūkyti, vartoti alkoholį, vengti karštų vonių, pirčių, ilgai stovėti po karštu dušu. Stengtis vengti streso, dažniau atsipalaiduoti, užsiimti fizine veikla, sumažinti viršsvorį, jei tokio turite. Taip pat rekomenduojama sumažinti kavos vartojimą, daugiau vartokite vandens. Reguliarus seksualinis gyvenimas, t.y. lytinio akto kartojimas kelis kartus per savaitę taip pat prisideda prie spermos kokybės, tačiau per dažnas seksas taip pat nėra sveika. Reikėtų vengti lubrikantų.

Mityboje įtraukite daugiau riebios žuvies: lašišos, sardinės, lydekos ir kt. Taip pat vartokite daugiau daržovių, vaisių, kuriuose daug vitaminų, antioksidantų bei mineralų, kurie padidina spermatozoidų kiekį. Įtraukite į mitybos racioną produktų, turinčių cinko ir folio rūgšties. Cinko daug turintys produktai: mėsa, žuvies produktai, kiaušiniai, o folio rūgšties turi lapinės daržovės, baklažanai bei pilno grūdo duona. Kai organizme trūksta cinko, spermatozoidų gali sumažėti net iki 90%.

Spermos kokybė gerėja, kai vartojama daug daržovių, vaisių, daug ląstelienos turinčių produktų, omega-3 (žuvis bei kiti jūros produktai), vištiena, produktai, turintys antioksidantų (vitaminas E, C ir D, B-karotenas, selenas), mažesnio riebumo arba liesas pienas.

Spermos kokybę sumažina daug kofeino turintys produktai, alkoholis, saldumynai bei saldinti gėrimai, transriebalai (margarinas, tepamieji riebalai, sausainiai, pyragai, tortai, kepiniai, kepti gaminiai), proteinai (apdirbta, pvz. kepta mėsa), sojos produktai bei bulvės, sūris ir pieno produktai.

Jei ejakuliate nerandama spermatozoidų, tuomet reikalinga TESA procedūra (testikulinė spermatozoidų aspiracija). Jos metu adatėlių pagalba imami mėginiai tiesiai iš sėklidžių ir juose ieškoma spermatozoidų. Jei randama, tuomet galima ICSI procedūra. Jei spermatozoidų nerandama, ICSI procedūra negalima. Tokiais atvejais reikalinga donorinė sperma.

Tikėtina, bet nebūtinai. Visais atvejais tiriami abu partneriai, praėjus didesniam laiko tarpui pokyčių, dėl kurių gali neįvykti pastojimas, gali atsirasti ir moters kūne, tokiu atveju galima pradėti nuo partnerio ištyrimo (spermogramos tyrimo), bet nereiktų praleisti ir bazinio moters ištyrimo.